Vasarą namų ir atostogų vaistinėlę reikia papildyti: ką daryti apsinuodijimo atvejais?

Vasara tikras mėgavimosi gamta metas. Saulė, jūra, miškas, dviračiai. Šalia vasariškų malonumų zvimbia ir vabzdžiai, įvyksta traumų, alerginių reakcijų. Prieš kurį laiką dalinausi tekstu apie vaistinėlės tvarkymą, pasibaigusių galioti vaistų utilizavimą. Šį kartą pakalbinau savo mokyklos laikų bičiulę, dabar jau Vilniaus Santaros Klinikų Vaikų Ligoninės gydytoją vaikų chirurgę Liną Butvidienę. Pasikalbėjome ne tik apie, ką reikėtų turėti namų vaistinėlėje, bet ir apie slypinčius pavojus, jei vaistus ar buitinę chemiją laikysime vaikams lengvai pasiekiamose vietose.

– Lina, vasaros sezonas asocijuojasi su kelionėmis, jūra, mišku, laiku su šeima. Kelioninė vaistinėlė, ką svarbiausia turėti?

– Vasaros sezono metu labai svarbu turėti priemones nuo galimo perkaitimo. Pirmiausia tai turėtų būti apsauginės priemonės: kepurė, apsauginis kremas nuo saulės. Jis vaikams turėtų būti su 50spf. apsauga. Tada, žinoma, vanduo, vaikai lengvai praranda skysčius, gali dehidratuoti. Perkaitus ar kitaip netekus skysčių (vemiant, viduriuojant, karščiuojant, stipriai prakaituojant) reikalingi elektrolitų rehidraciniai tirpalai. Neturint jų, vaiką svarbu girdyti vandeniu ar arbata su cukrumi, mineraliniu vandeniu su cukrumi. Su savimi reikėtų turėti vaistų nuo alergijos, jei žinote, kad vaikas ar suaugęs labai alergiškas yra tikimybė, kad ištiks anafilaksinis šokas, reiktų su savimi nešiotis adrenalino injekciją. Visur ir visada. Vaistai nuo alergijos turėtų būti antros kartos antihistamininiai. Priklauso nuo vaiko amžiaus ar pasirinkite sirupą ar tabletes. Keliaujant gamtoje, einant į mišką geriausia būtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, pasipurkšti repelentais, šviesiai rengtis. Įsiurbus erkei turėti pincetą. Vasarą didesnė tikimybė įvykti traumai, tad reiktų su savimi turėti dezinfekantą, tvarsčių, binto, pleistrų. Nuo nudegimų – tepalą su sidabro jonais. Ir žinoma, tokie vaistai kaip nuskausminamieji, karščiui mušti (paracetamolis, ibuprofenas) visada būtini vaistinėlėse. Jei vaikas linkęs į vidurių užkietėjimą, pasiimkite klizmutę ar glicerolio žvakutes. Dar patariu turėti: lašiukų į nosį nuo slogos, siurbiklį, ypač mažiems vaikams, kurie nemoka išpūsti nosies, lašiukus akims. Dar vaistinėlėje turėtų būti: žirklės, pincetas, termometras.

Tai turėtų būti kelioninėje ir namų vaistinėlėse. Taip pat nepamirškite nuolat vartojamų vaistų, tepaliukų po vabzdžių įgėlimo.

– Kaip teisingai pasirūpinti žaizdomis?

– Pirmiausia reiktų žaizdą įvertinti. Jei ši paviršinė, tokia kaip nubrozdinimas, įdrėskimas ar kitas paviršinis odos pažeidimas, sutvarkyti galima bandyti ir namuose su vaistinėlėje turimomis priemonėmis.

Įvertinus žaizdą galime ją išplauti, jei žaizda labai užteršta plauti galima vandenilio peroksido tirpalu, kitais atvejais jo naudoti nerekomenduoju. Tada pradedame nuo odos aplink žaizdą. Ją apvalome steriliu tamponėliu, sumirkytu dezinfekuojamajame tirpale. Jei turime dezinfekantų, kurie negraužia, jais galime purkšti tiesiai ant žaizdos ir apie ją. Purkšti gausiai, negailėti. Uždedamas sterilus tvarstis, bintas, kvėpuojantis pleistras.

Gilesnės žaizdos kraštus reikia apvalyti nuo kraujo bei purvo. Tai galima padaryti tekančiu vandeniu, po to analogiškai dezinfekuoti, stabdyti kraujavimą spaudžiant, palaikant, dedant tvarsčius. Galima klijuoti spec. pleistriukais „Sterilstrip”, jais labai gerai suglaudžiami žaizdos kraštai. Ant viršaus klijuojamas sterilus tvarstis. Jokiais būdais į žaizdą nedėti vatos, įv. tepalų, maisto produktų, ir visko ką tik sugalvojote.

Pastebėjus, kad žaizda gili, plati, trūksta dalies odos ar kitų audinių, padaryta nešvariais instrumentais, vinimis, kiemo aplinkoje, nesustoja kraujavimas, radus žaizdoje kaulo skeveldrų, žaizdą reikia praplauti dezinfekuojamuoju tirpalu, uždengti steriliu tvarsčiu, esant reikalui įmobilizuoti, tai yra, uždėti įtvarą. Sužeistąjį nuskausminti ir kuo greičiau kreiptis į priėmimo skubios pagalbos skyrių. Dėl chirurginio žaizdos sutvarkymo, vakcinos nuo stabligės ir tolimesnių rekomendacijų gydymui.

– Mano tema yra namų tvarkymas. Bene kiekvienuose namuose rasime buitinės chemijos. Kodėl svarbu, ne tik vaistus, bet ir buitines priemones laikyti saugiai?

– Svarbiausia apsinuodijimų ir cheminių nudegimų prevencija yra saugumas namuose. Pačios nesaugiausios zonos yra virtuvė ir vonios kambarys. Ten mažų vaikų nerekomenduojame palikti vienų. Visi vaistai bei įv. cheminės priemonės (valikliai, dažai, skiedikliai, mašinų skysčiai, plovimo priemonės, trąšos ir kita buitinė chemija) turi būti laikoma aukščiau suaugusiojo akių lygio, originaliose pakuotėse, užrakintoje spintelėje ar talpoje. Vaistų negalima vadinti saldainiukais. Negalima duoti vaikams pauostyti cheminių medžiagų ir sakyti, kad skaniai kvepia.

– Kokie pavojai gresia sveikatai, apsinuodijus cheminėmis medžiagomis?

– Yra vaistų, tokių kaip kalcio kanalų blokatoriai, amfetaminai, tricikliai antidepresantai, opioidai, teofilinai ir t.t., kurių net 1 dozę (1tab.) mažam vaikui yra mirtina. Todėl jei vaikas prarijo vaistų, reiktų žinoti kokių, kiek, kada, aišku, jei įmanoma tai sužinoti. Jei atsirado vaiko elgsenos pasikeitimas, sąmonės, koordinacijos sutrikimai, vėmimas, viduriavimas ar kiti jus neraminantys simptomai reiktų nedelsiant kreiptis į medikus.

Apsinuodijus (išgėrus, nurijus, apsipylus veidą, akis) korozine medžiaga (ėdri buitinė chemija), nedelsti ir kreiptis į medikus. Nes galimi burnos, stemplės, skrandžio cheminiai nudegimai. Jie turi būti įvertinti. Vaiko negalima vimdyti, negirdyti, nemaitinti. Jei įmanoma nuskausminti paracetamolio žvakute, nuskausminamųjų vaistų injekcija.

Jei vaikas apsipylė chemine medžiaga odą, akis, nudegusią vietą reikia plauti po tekančiu vėsiu vandeniu 30min. ar iki tol kol jus ar jūs pasieksite medikus.

Jei vaikas nurijo kažką, kas gali būti pavojinga ir jūs žinote ką, arba nežinote kaip suteikti pirmąją pagalbą, visada galite skambinti į apsinuodijimų informacijos biurą nr. [phone] arba [phone]. Jie dirba visą parą ir suteiks jums reikalingą informaciją