Noriu pavasarines nuotaikas praskaidrinti žaluma bei Lietuvos kūrėjų darbais. Kurie savo rankomis kuria darbo vietą, savirealizaciją paverčia smulkiuoju verslu bei pajamų šaltiniu. Nusprendžiau pakalbinti keletą iš jų. Galbūt ir skaitytojus paskatins hobį paversti darbu ar namus papuošti Lietuvos kūrėjų gaminiais.

Jau penkerius metus gyvuoja socialinė iniciatyva „Lietuvos kūrėjai”, kurią veda idėja sukurti mūsų šalies rankų darbo gamintojų sąrašą. Ji jau sukūrė tūkstantinę bendruomenę ir net Lietuvos kūrėjų klubą.

„Lietuvos kūrėjų” bendruomenės sumanytoja Rita Čiapaitė Baublienė pasakoja, kad suburti gamintojų bendruomenę nebuvo ir dabar nėra verslo planas, tai yra labiau hobis ir asmeninio domėjimosi objektas. Į bendruomenę stengiamasi pritraukti kūrėjus, kurie tuo užsiima ne tik mėgėjiškai, bet vysto smulkųjį verslą, skaitytojui pateikia įdomią istoriją, estetinį vaizdą. Teko skirti ilgas valandas nemokamoms konsultacijoms bei dalintis žiniomis, kad kūrėjų kuriamas turinys socialiniuose tinkluose nenueitų perniek, pasiektų vartotoją, supažindintų jį su paties gaminio istorija, neštų emociją. Rita pasakoja, kad po metų veiklos buvo įkurtas Lietuvos kūrėjų klubas, kurio mėnesinis nario mokestis prilygsta dviem kavos puodeliams mieste. Dalyvaudami klubo bendruomenėje, kūrėjai gauna ne tik turinį, projektus, bendradarbiavimą, organizuojamus mokymus, susitikimus (kai tik bus galima vėl vyks gyvi susitikimai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), bet ir nuolatinį viešinimą „Lietuvos kūrėjų” kanaluose. „Ši socialinė veikla leidžia džiaugtis ir augti, prisidėti prie verslų auginimo, dalinasi“, – sako Rita Čiapaitė Baublienė.

Velykinį stalą noriu papuošti lininėmis staltiesėmis, rankų darbo keramikinėmis lėkštėmis, bičių vaško žvakėmis. Kompanijai puikiai tiko iš virvės nerti padėkliukai bei krepšys, servetėlių laikikliai. Ir visiškai mano simpatiją užsitarnavę minimalistiniai betono gaminiai.

Kad turėčiau ne tik daiktą, bet ir jo istoriją, aiškias priežiūros instrukcijas, pakalbinau kiekvieną kūrėją atskirai. Galbūt ir jums bus naudinga sužinoti bei pasinaudoti.

Velykų stalo dekoras (Rimvydo Slavyko nuot. Stalo dekoras - Monika Kulpytė)

AB „Linas” marketingo skyriaus vadovė Gabija Urbonienė dalinasi, kaip gimsta lino gaminiai:

Lino sėklos sodinamos nuo kovo 15 iki balandžio 15 dienos. Po 100 dienų, kai lino augalas pasiekia vieno metro aukštį, birželio mėnesį jis ima žydėti. Lino žiedas ant stiebo viršaus gyvuoja vos kelias valandas. Visi linai nežydi tą pačią dieną, taip kraštovaizdis kelioms savaitėms nusidažo subtilia mėlyna spalva. Linai nuimami Liepą. Jų stiebai nepjaunami, o traukiami aukštyn! Nuo stiebo nuimami lapai, o patys linai suguldomi į metro pločio pradalgius, tai pirmasis augalo transformavimo į pluoštus etapas, dalinasi AB “Linas” marketingo vadovė G. Urbonienė. Saulė, rasa ir lietus padeda atplėšti pluoštinę odą nuo centrinės medienos, stiebai įgauna gražų rusvą atspalvį. Rugpjūčio mėnesį ateina laikas susirinkti. Antrasis mechaninio augalo transformavimo į pluoštus etapas prasideda, kai norima pasiekti lininius pluoštus. Tuomet būtina nuo jų atskirti centrinę medieną. Atliekamas braukimas, specializuotas mechaninis procesas, įskaitant lukštenimą, tempimą, šlifavimą ir kirtimą. Šukavimas yra pasiruošimas verpimui, pluoštų homogenizavimui į minkštas, blizgančias juostas, panašias į šviesius plaukus. Trečiasis transformacijos etapas: nuo pluošto iki siūlų. Siūlai išpainiojami ir ištempiami. Šiame etape išgaunamas paties verpalo storis (numeris), nuo kurio priklausys būsimo audinio svoris: nuo plono audinio lengvoms užuolaidoms, iki storo audinio pledams ar net baldams,“ – sako G.Urbonienė.

Velykų stalo dekoras (Rimvydo Slavyko nuot. Stalo dekoras - Monika Kulpytė)

Minimalistinių betono gaminių studijos @mi.ni.mali įkūrėja Aurelija Mališauskienė sako, kad idėja pradėti kurti kilo leidžiant paskutines vaiko priežiūros atostogų dienas.

„Pinterest'e supratau, kad pasaulyje taip sparčiai populiarėjančių minimalistinių dekoro elementų iš betono Lietuvoje nelabai yra. Pradėjau domėtis, mokytis, bandyti, šimtą kartų klysti, o pagaliau, kai rezultatas jau tenkino, paskatinta vyro ir nustūmusi visas abejones į šalį, atidariau elektroninę parduotuvę. Noriu, kad stilingas namų dekoras būtų visiems prieinamas ir gaminamas čia, Lietuvoje“, – pasakoja pašnekovė.

Aurelija dalinasi, kad visi jos darbai gaminami iš cemento, tam tikrų agregatų, pigmentų, bei priemaišų tvirtumui.

„Kasdien lieju žvakides, padėklus, vazonėlius ir kitus darbus savo dirbtuvėlėse Klaipėdoje. Paruoštas betono mišinys liejamas į specialias silikonines formas, kur turi džiūti bent parą. Kai gaminys išdžiūva, jį rūpestingai šlifuoju, padengiu specialiu impregnantu, kad nebijotų drėgmės, užklijuoju padukus ir supakavusi siunčiu į naujus namus. Procesas gan ilgas, mat betonas reiklus laikui. Norint tvirto gaminio, greit nesigaus! Impregnuotus betono gaminius prižiūrėti paprasta, užteks pavalyti drėgna šluoste. Betono gaminius su smulkesnėmis detalėmis reikėtų pasaugoti, jie nėra tokie atsparūs smūgiams kaip storesni“, – pasakoja Aurelija.

Iš nepanaudotos medienos, dekoro elementus gaminantis tėčio ir dukros duetas, įkūrė projektą Tales of Pines. Tėtis medienos versle sukasi jau virš 25 metų.

„Idėja gimė, kuomet su tėčiu diskutavome, kaip atgaivinti medieną, kuri nebuvo panaudota baldų gamyboje. Tuomet peržiūrėję likusius medienos gabalėlius, nusprendėme, jog galime pagaminti minimalius dekoro elementus. Aš pasiūliau, kokio tipo dalykai tai galėtų būti, o tėtis savo žiniomis ir rankomis pagamino prototipus. Juos pamatę draugai ir pažįstami panoro įsigyti. Taip pamatėme nišą, kurios dėka galime vystyti tvarų šeimos smulkųjį verslą. Visa gaunama mediena yra ekologiška, dažniausiai ąžuolas. Tačiau būna ir beržo, uosio, ir riešutmedžio. Tuomet medieną tėtis ruošia ir pjauna, galiausiai aliejuoja 100 proc. organiniame linų sėmenų aliejuje ir džiovina. Visas šis procesas užtrunka iki 7 dienų. Naudojamus gaminius namuose reiktų apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir vengti karščio. Svarbiausia neplauti indaplovėje, o priežiūrai naudoti drėgną šluostę. Medienos likutis nuo šių gaminių yra sunaudojamas biokurui, arba kitaip židiniui ar krosniai. Mūsų misija yra prikelti medieną, kuri nebuvo panaudota baldų gamyboje, antram gyvenymui. Greitu metu atsiras ir didesnis produkcijos asortimentas, kadangi žaliavų tenka gauti skirtingų formų ir įvairaus medžio. Svarbu paminėti, jog kiekvienas medžio gabalėlis skirtingas ir gali turėti įvairų spalvinį ar tekstūrinį skirtumą, tačiau tai gaminiams tik suteikia daugiau autentiškumo ir grožio,“ – pasakoja Giedrė.

Velykų stalo dekoras (Rimvydo Slavyko nuot. Stalo dekoras - Monika Kulpytė)

Keramikinius indus gaminant Lina, pasakoja, kad prieš metus hobis tapo smulkiuoju verslu, kurį pavadino „Žemės trupinys”. Aistra indams gimė gana netikėtai. Ją greičiausiai palydėjo grožėjimasis neįprastomis, namų dvasią kuriančiomis detalėmis.

„Lipdymas yra galimybė jas sukurti pačiai. Didžiausias atradimas – spalvos. Niekada negalvojau, kad prisijaukinsiu tokias ryškias, o dabar akys niekaip negali jų liautis glostyti ir atsigerėti. Kas nėra susidūrę su keramika, galbūt sunkiai įsivaizduoja, kad etapas nuo molio gabalėlio iki glazūravimo nėra trumpas. Nulipdžius jas reikia išdžiovinti, tai trunka apie 5 dienas. Po pirmojo degimo nuglazūruoti, degti antrą kartą (gali prireikti ir trečią). Vieno degimo metu lėkštė krosnyje būna 36 valandas. Dažniausiai lėkštes glazūruoju "merkimo" būdu arba teptuku. Kai prireikia, tenka pasinaudoti ir purkštuvu. Pastebėjau save vis mėginančią jo išvengti, nes šis būdas labiausiai ne prie širdies, - šypsosi Lina. Kartais glazūros "nesusidraugauja" su naudojamu moliu, atrasti tinkamą variantą prireikia laiko ir kartais nemenkai kantrybės. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, galutinis rezultatas visada atperka. Tad greitų norų čia būti negali. Ypatingos priežiūros lėkštės nereikalauja. Reikia tik meilės. Nuo pirmojo prisilietimo prie molio iki nudengiant stalą“, – pažymi pašnekovė.

Iš virvės namų dekoro elementus nerenti Živilė Kasparavičienė pasakoja, kad gaminiai gimsta greitai, bet ne dėl to, kad greit pagaminami, o dėl to, kad ji moka greitai nerti.

„Prie gaminio praleistas laikas gali svyruoti nuo 30 minučių iki 5 dienų. Kas lemia tokį skirtumą? Gaminio pasirinkimas, – sako Živilė, – ar tai bus padėkliukas, o galbūt kilimas 2 metrų skersmens. Gaminiai gaminami iš poliesterinės ir medvilninės virvelės. Procesui naudojamos rankos, vąšelis, adata bei siūlas. Nėrimo būdų yra labai daug. Išbandau naujų, tačiau tik su praktika atsirinkau, kuris tinkamiausias kiekvienam gaminiui. Gaminių iš virvės priežiūra paprasta: skalbti galima 30°C temperatūroje, skalbimo mašinoje, nenaudojant džiovinimo funkcijos. Galima naudoti šlapią šluostę dėmėms išvalyti – be cheminių valiklių. Išplovus būtina padėti ant lygaus paviršiaus, nerekomenduojama ant natūralaus medžio. Šių dienų tendencija - nerti gaminiai su kutosais.“

Živilė dalinasi, kad jos gaminamos dekoro detalės iš virvės itin universalios, tik ne tik namams, bet ir norint jaukumo.

Ankstesnius mano straipsnius apie paprastą namų priežiūrą galite perskaityti paspaudę ČIA.

Daugiau Tomos Šokelės patarimų galite rasti @susitvarkyk „Instagram“ paskyroje.

#SUSITVARKYK, ir viskas bus gerai!