Beveik kiekviena šalis gali pasigirti įdomiais vietos architektų, kuriančių plokščius namus, projektais. Tokia kūryba nelieka nepastebėta lankytojų ir yra apaugusi legendomis tarp vietinių gyventojų. Be to, manoma, kad kuo senesnis namas, tuo magiškesnės galios buvo naudojamos jį statant. Dar daugiau klausimų kyla dėl jo apgyvendinimo galimybių. Tačiau dauguma plokščių namų turi didelę istoriją.
Namas Odesoje, pramintas „Ragana“, nes siauriausios šio būsto sienos plotis yra ne daugiau kaip metras. Statytojai tokią išeitį iš situacijos rado dėl plėšytos statybinės medžiagos. Trijų pusių namas buvo pastatytas vietoje suplanuoto įprastinio, stačiakampio.
Kodėl tokie namai buvo statomi? Architektai nusprendė pirmiausia pastatyti tik fasadą, kad įsitikintų, jog jis nepažeidžia bendros miesto koncepcijos. Jei viskas vyko pagal planą, tuomet buvo leista baigti pastatyti jiems reikalingą plotą kieme, o jei ne, pusės namo nugriovimas nebus toks brangus.
Kita reikšminga priežastis, kodėl architektai statė tokius namus, yra didinti jų populiarumą.
Tačiau Niujorke garsiausias plokščias dangoraižis buvo būtinas. Tvarkinga transporto infrastruktūra neleido pastato šiauriniam plotui viršyti dviejų metrų.
Tuo tarpu Singapūras taip pat garsėja ypač plonais ir moderniais pastatais. 37 aukštų pastatas toks siauras buvo pastatytas todėl, kad čia žemės kaina – milžiniška ir kuo mažiau jos užimsi, tuo mažiau reikės lėšų.
Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Lenkija ir Nyderlandai, buvo nustatytas mokestis, kuris buvo tiesiogiai proporcingas fasado konstrukcijos dalies pločiui. Šiose šalyse yra daugiau siaurų namų.
Optinė iliuzija ar tikrovė?
Yra keletas konstrukcijos variantų, sukuriančių plokščio namo išvaizdą. Manoma, kad jei vienas iš pastato kampų yra aštrus, tad , jo siena atrodo tokia lygi, kad sunku įsivaizduoti, kad jame galima gyventi. Kol nepažiūrėsite į tokį namą iš kitos pusės, neįmanoma įsivaizduoti, koks jis yra. Paprastai kitoje pusėje tai yra paprastas namas.
