Neilgai trukus prireikė įgūdžių turinčių ir istorinius stilius išmanančių interjero specialistų, kurie galėtų atskleisti eklektiškų pastatų išorę atspindintį vidaus dekorą. 19 a. pab. – 20 a. pr. dekoratorių klientai buvo tik itin pasiturinčios šeimos. Išskirtinių interjero darbų šiems žmonėms pavyzdžiai pradėti publikuoti įvairiuose amerikietiškuose žurnaluose, o tai padėjo skleisti eklektiško interjero idėją vidurinei klasei. Labai greitai eklektika tapo trokštama kiekvienuose, net ir mažiau pasiturinčiuose, namuose. Beje, būtent šiuo periodu ir atsirado šiandieną taip vertinama interjero dekoratorių profesija.
DELFI Būstas publikuoja ištrauką iš knygos „Interjero ABC“.
Pagrindiniai bruožai
- Sujungiami penki elementai – linija, masė, tekstūra, forma ir spalva.
- Esminis bruožas – kontrastai: iš pažiūros nederančių tekstūrų, raštų, skirtingiems interjero stiliams priklausančių baldų ar kitų elementų derinimas.
- Neutralūs antraplanių spalvų tonai, išryškinantys kontrastingą dekorą.
- Interjere gausu asmeniškai gražių, brangių, sentimentalią vertę turinčių dekoratyvių daiktų, aksesuarų.
- Nubrėžiama aiški riba tarp skoningo kontrasto ir kičinio chaoso.
Eklektika – tai atskirų interjero stilių sintezė, kai susilieja skirtingi laikotarpiai, puikiai dera sena su nauju, prabanga su kuklumu, efektingumas su ramybe, rytietiška kultūra su vakarietiška. Nors tai yra kontrastų kupina kombinacija, bet galutinis rezultatas turi savo harmoniją. Kuriant eklektišką interjero dizainą svarbu nebijoti eksperimentuoti, nes čia pagrindinė taisyklė visada išliks siekis į bendrą kompoziciją sujungti objektus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuderinami.
Norint sukurti eklektinį stilių, reikia sujungti penkis elementus – liniją, masę, tekstūrą, formą ir spalvą. Veikimo laisvė čia yra labai didelė, todėl svarbu neperžengti tos plonos linijos tarp kontrasto ir chaoso. Jeigu darbas atliktas gerai, tada namai natūraliai atspindės dizaino pojūtį, kurs jaukumą, tačiau, jeigu jausite, kad kažkas kliūva, greičiausiai kažkur buvo „perspausta“.
Atkreipkite dėmesį! Eklektikos paslaptis – metodinis neatitikimas, todėl reikėtų poruoti tik tikrai kontrastingus interjero stilius.
Spalvos ir tekstūros. Spalvų paletė gali varijuoti, bet pasirinkite ne daugiau kaip keturias spalvas ir vėliau žaiskite su jų atspalviais. Pasirinkite ne daugiau kaip keturias spalvas ir vėliau žaiskite su jų atspalviais. Šiuos kontrastus vizualiai sujungsite ir harmoniją namuose sukursite neutraliu fonu: pavyzdžiui, kambaryje raudonus ir auksinius elementus puikiai suderins kreminės ar rusvos sienos. Skirtingiems objektams susieti naudokite ne tik spalvinius tonus, bet ir skirtingas, įvairių stilių bei periodų tekstūras: barokinį stalą ir šiuolaikinę sofą saugiai susies tos pačios spalvos aksesuarai – staltiesės ar dekoratyvinės pagalvėlės.
Baldai. Jų įvairovė ir skaičius priklauso nuo poreikių ir norų. Nors čia žaidžiama su kontrastais, norint išvengti chaotiško įspūdžio, baldus vis tiek reikia derinti tiek vienus su kitais, tiek bendrai su aplinka. Vienas esminių aspektų – proporcingumas. Pasirinkus eklektiką, tiesios linijos labai dera su ornamentika, raižiniais, todėl išlikite drąsūs ir kūrybingi: prie veidrodžio blizgiais juodais rėmais drąsiai įkurdinkite baltą sendinto medžio stalą su raityto metalo kojo- mis ir japoniško stiliaus minkštasuolį.
Taip pat ant juodos kampuotos sofos sutupdytos kiniškos pagalvės gerai derės su itališku staliuku, o ant juodo ir balto stalo pastatytas bronzinis šviestuvas – su auksiniais sienų ir lubų tonais. Nestatykite to paties dizaino baldų ar kitų elementų greta, leiskite jiems maišytis.
Detalių gausa. Eklektiškas stilius yra žymus dekoratyvinių elementų gausa, todėl nebijokite užpildyti erdvės viskuo, kas jums brangu ir gražu: sentimentalią vertę turinčiais daiktais, rankdarbiais, iš svečių šalių parsivežtais mažais suvenyrais, Afrikos genčių pagalvėlėmis, rytietiškais kilimais, senomis nuotraukomis, knygomis.
Dekoracijas išstatykite eilėmis: didesnius objektus į galą, o mažesnius į priekį priešais juos. Gali atrodyti, kad eklektikai būdinga labai daug detalių, kurios tiesiog praranda individualumą.
Priešingai, įvairūs derinimo būdai kaip tik gali jas išryškinti ar net suteikti daiktams visiškai naują įspūdį: kadaise, rodos, buvęs nykus paveikslas, dabar ant sienos kabantis greta dešimties kitų, būtent ir sujungia visą kompoziciją į vienį.
Sienų dekoras. Tai itin svarbus eklektikos aspektas. Jeigu jaučiate aistrą meno kūriniams, galite juos visus, nepriklausomai nuo stiliaus ar skaičiaus, drąsiai kabinti ant sienų. Čia klasikiniai natiurmortai puikiai susisies su nespalvota fotografija ir šiuolaikiniu menu. Tačiau, kad bendras paveikslas atrodytų harmoningai, visus meno kūrinius rėminkite vienodai.
