Kuria ar griauna ji miesto tapatybę? Kokia apskritai turėtų būti šiuolaikinė architektūra? Ir koks paveldo likimas – ar paveldu laikomi statiniai dar gali atliepti šiuolaikinius poreikius?
G. Balčytis įsitikinęs – pastato fasadas yra svarbus pastato elementas, bet miestui jis nėra toks reikšmingas, kiek tai, kokią erdvę sukuria jo architektūra.
„Architektūra yra erdvių, o ne plokštumų menas. Dėl to ypatingai svarbu, kokią erdvę pastatas sukuria sau, šalia esančiai gatvei ir apkritai, kokią erdvę sukuria miestui“, – teigia jis.
Visgi architektas atkreipia dėmesį, kad neretai sukuriama architektūra turi stiprią išraišką ir akimirksnio žavesį, tačiau po dešimties metų jau atrodo pasenusi ir nebeįdomi.
„Kai pastatas nesukuria savo erdvės, po kurio laiko jis tampa bevertis. O tokią erdvę sukūrus, fasadas pasidaro nebe toks svarbus“, – sako G. Balčytis.
Kai kuriuos laiko ženklus belieka nugriauti
Dažniausi įženklinančiai architektūrai būdingi bruožai – įspūdingos formos ir konstrukcijos, išsiskiriančios iš kitų miesto objektų, ji atskleidžia ir pabrėžia miesto ar vietovės identitetą.
„Jeigu pavyksta, įženklinanti architektūra įgyja daugiau intencijų ir sluoksnių negu šiaip paprastas pastatas. Pastatas išlieka kaip to laikotarpio ženklas visam miestui, kuris atspindi ne tik architektūrą, bet ir kultūrą, istoriją“, – pastebi architektas, naujosios Kauno autobusų stoties autorius.
Būtent įženklinanti architektūra – pagrindinė šių metų Kauno architektūros festivalio („KAFe 2019“) tema. Šis festivalis – didžiausias periodinis architektūros renginys Lietuvoje –praėjusį šeštadienį prasidėjo ant vieno iš Kauno „landmark‘ų“ – nebaigto statyti „Britanikos“ viešbučio stogo, kurį greitai ruošiamasi nugriauti.
„Tai – vienas iš aukščiausių pastatų Kauno centre. Norėjome, kad festivalio atidarymo metu miesto bendruomenė turėtų galimybę pamatyti viską iš viršaus – iš ten, kur šiaip vaikščioti draudžiama“, – pasakoja G. Balčytis.
Festivalio temą padiktavo ir visai neseniai Vilniuje Danielio Libeskindo suprojektuotas stiklinis dangoraižis Vilniaus centrinėje dalyje. Viešai abejojama, ar tokie pastatai atspindi ir kuria miesto tapatybę ir išskirtinumą, o galbūt atvirkščiai – ją naikina ir griauna?
„Diskutuojama, ar įspūdingų formų ir konstrukcijų, dideli, tačiau su aplinka disponuojantys pastatai yra būtent tai, ko šiandieninė visuomenė laukia ir tikisi iš architektų?, – sako G. Balčytis. – Galbūt įženklinančia architektūra galėtų būti įvardinti ne tik stikliniai bokštai ar „Gugenheimo“ muziejai, orientuoti vien į tarptautinius vardus, turistus ir verslo interesus?“
Viso festivalio metu jo organizatoriai kvies diskutuoti apie įženklinančios architektūros pastatus, visuomenės lūkesčius ir kaip turėtų atrodyti tokio tipo pastatai, kad jie taptų tikrais miestų ženklais, tuo pačiu darniai papildydami jau esamas urbanistines struktūras.
Kuo daugiau sluoksnių mieste – tuo jis įdomesnis
Kauno modernizmo architektūra tapo puikiu pavyzdžiu, kad naujai atrastas paveldas gali tapti miesto identiteto pagrindu. Šiemet „KAFe 2019“ keliant klausimą, ar įženklinanti architektūra kuria ar griauna miesto tapatybę, organizatoriai kviečia permąstyti ir tai, ką kasdien matome savo aplinkoje ir kūrybiškai pažvelgti į paveldo potencialą tapti aktualia šiuolaikinio miesto dalimi.
Pasak G. Balčyčio, šiuolaikinė architektūra turėtų maksimaliai atsižvelgti į labai greitai besikeičiantį visos planetos atšilimo procesą. „Kalbama apie tai, kad naujų pastatų jau nebereikia, tačiau būtina atnaujinti ar pakeisti senus pastatus – kad jie atitiktų šių dienų reikalavimus ir būtų tinkami ateičiai. Jei pastatą galima pritaikyti šiems laikams – tai kartu ir didelis privalumas, ir iššūkis architektams, nes pasaulis dar niekad taip greitai nesikeitė“, – teigia G. Balčytis.
Tam, kad įvairiems seniems pastatams ir paveldui būtų skiriamas didesnis dėmesys, Kauno architektūros festivalio metu vyksta Paveldo programa. Ji prasidėjo jau birželio mėnesį, kai kartu su italais buvo diskutuojama apie medinius pastatus Kauno centre, kurių dauguma – seni ir neprižiūrėti.
„Mes nesakome, kad juos greitai reikia nugriauti, atstatyti ar pakeisti – tiesiog norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad mieste yra įvairių sluoksnių, ir kuo jų daugiau – tuo miestas įdomesnis. Visgi turime galvoti ne tik apie medinukų praeitį, dabartį, bet ir apie ateitį“, – tikina architektas.
Visuomenės įsitraukimas nuolat didėja
Kiekvienas miestas, anot G. Balčyčio, norėtų turėti įženklinančios architektūros pastatą, tačiau architektai ne visada tokius pastatus projektuoja tinkamai. Visuomenei vis labiau domintis ir pageidaujant dalyvauti miestų plėtros procesuose, vieši architektūros klausimus aktualizuojantys renginiai ne tik labai reikalingi, bet ir sulaukia daug dėmesio.
„Visuomenės interesas yra labai didelis – įvairūs projektai sulaukia užklausų. Festivaliu norime parodyti, kad miestą kuria ne tik architektai, bet daug įvairių žmonių, tarp jų ir miesto gyventojai, su kuriais reikia derinti projektus“, – teigia G. Balčytis.
Vienas iš Kauno, kaip studentiško miesto, simbolių – KTU studentų miestelis, kurio teritorija itin reikšminga miesto dalis: čia susipina daug skirtingų interesų, kuriuos būtina išklausyti ir tinkamai moderuoti, susisteminus integruoti į ateities planus.
„KTU studentų miestelis suplanuotas ir pastatytas vadovaujantis modernistiniais principais. Vis tik, norint jame turėti gyvybingas viešąsias erdves, būtina aiškiai pažymėti jų ribas, nustatyti, kam šios erdvės priklauso, sukurti miestelio bendruomenei priimtinus erdvių naudojimo scenarijus, užtikrinti žmonių srautą ir sukurti visuomeninius traukos taškus“, – pastebi G. Balčytis.
Miestelio vartų idėjos gali apimti viską: nuo netradicinių architektūros formų iki inovatyvių atsinaujinančios energetikos ar išmanių technologijų koncepcijų, ar kitų meninių ir technologinių instaliacijų. Gimusios idėjos, pasak G. Balčyčio, gali įprasminti KTU savitą pastatų architektūrą, o gal ir tapti įženklinančios architektūros pavyzdžiu.
„Nors „landmark‘iniai“ pastatai suvokiami kaip dideli ir iš visur besimatantys, taip turi būti nebūtinai. Tikime, kad jie gali būti visiškai nedideli ir visiškai ne stikliniai, bet visų žinomi ir kuriantys miesto dvasią“, – atkreipia dėmesį G. Balčytis.
