Tarpukaris


Kauno rajonai
Foto: DELFI

Tarpukariu Kaune toliau plėtėsi naujamiestis. Sparčiai vystėsi atskiri miesto rajonai, tokie kaip Žaliakalnis, Vilijampolė. Miesto plėtra keliavo link Aleksoto prijungiant ir kitus priemiesčius. Naujojo miesto plano patvirtinimo išvakarėse čia tebuvo trobesiai ir senamiestis. Statant naujamiestį daug lūšnų buvo nugriautos, o jų vietose pastatyti nauji, iki šių dienų išlikę tarpukario architektūros pastatai. Kauno pokyčius galima lyginti su Tel Avivu, kuris XIX a. irgi tebuvo kaimas, o šiai dienai matome naujovišką miestą.

Prasidėjus tautiškumą puoselėjančiai bangai bei industrializacijai, miestuose pradėjo daugėti gyventojų. Tarpukariu Lietuvos valstybė, nuo pat užuomazgų buvo itin moderni valstybė, kurioje veikė visos geriausios pasaulinės praktikos, tačiau kartu tauta orientavosi į savitumą, savito stiliaus atradimą ir puoselėjimą. Nepriklausoma tapusioje Lietuvoje prasidėjo nacionalinės architektūros ir interjero paieškos.

Tarpukario architektūrą ir interjerą galima padalinti į du tarpsnius – iki 1930 metų ir po 1930-ųjų. Atitinkamai tais laikotarpiais vyravo neoklasicizmas ir modernizmas.