Tokią šalies gyventojų nuomonę atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jos duomenimis, kaimuose net 53 proc. žmonių nepatiria jokių problemų dėl triukšmo, kai miestuose tokių – vos 27 proc.
„Urbanizacijos efektas ir triukšmas kaip jos padarinys mūsų šalies miestuose labai ryškus. Šių metų pradžioje skelbti Eurostato duomenys rodo, kad kas penktą Europos Sąjungos gyventoją vargina automobilių ar kaimynų skleidžiamas triukšmas, o triukšmo problema yra dvigubai aktualesnė miestuose negu kaimuose. Panaši tendencija dominuoja ir Lietuvoje. Tik pas mus pagrindiniu varginančio triukšmo šaltiniu labai aiškiai įvardijami automobiliai, kai dauguma kitų europiečių didžiausiais triukšmadariais laiko gatvės triukšmą ir kaimynus“, – sako akmens vatos gamintojo „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, Lietuvoje 23 proc. gyventojų didžiausia varginančio triukšmo priežastimi įvardina gatvėse, o dar 18 proc. – kiemuose važiuojančius automobilius.
Kur kas didesni skirtumai išryškėja tarp skirtingų gyvenamųjų vietovių. Miestiečius vienodai smarkiai erzina automobilių triukšmas gatvėse (28 proc.) ir stovėjimo aikštelėje (27 proc.), tuo tarpu kaimo vietovėje gatvėse transporto ūžesys vargina kas penktą žmogų (20 proc.), o šalia namų – dar mažiau (7 proc.).
Pasak A. Buskos, miestuose automobilių triukšmo problemą padėtų spręsti gerėjanti vairuotojų kultūra – pastangos bent kiemuose vengti be reikalo laikyti užvestą automobilį, pritildyti muziką, nelaikyti nuspausto greičio pedalo tuščiomis apsukomis.
„Miestuose, kur stengiamasi išnaudoti kiekvieną laisvą plotą, o namų kiemai kimšte prikimšti automobilių, išorės veiksnius pakeisti sunkiausia, todėl būtent atsargesnis, tylesnis elgesys bent jau kieme galėtų pagerinti situaciją. Kita vertus, jei gyvenamasis būstas yra triukšmingoje vietoje, pavyzdžiui, šalia didelius eismo srautus sugeneruojančių tranzitinių gatvių, tuomet jau tenka galvoti apie tai, ką patys gyventojai gali padaryti vardan savo gerovės – pagerinti garso izoliaciją savo namuose“, – teigia ekspertas.
Kokybiška garso izoliacija padėtų ir nuo kaimynų keliamo triukšmo, kuris vargina kas penktą didmiesčio gyventoją. 17 proc. didmiesčiuose gyvenančių žmonių taip pat kenčia dėl trankomų durų ir kito triukšmo laiptinėje, 15 proc. – dėl statybų ir remonto bildesio kaimynystėje, 9 proc. – dėl barų bei kavinių šurmulio.
„Žvelgiant į apklausos rezultatus susidaro įspūdis, kad miestuose dažnas būstas yra tartum kiauras rėtis, pro kurį girdisi ir gatvė, ir kiemas, ir kas vyksta čia pat už sienos. Kita vertus, didelė dalis daugiabučių Lietuvoje pastatyta dar sovietiniais laikais. Ir renovacijos metu dažnai stengiamasi taupyti medžiagoms ir susikoncentruojama tik į šilumos parametrų gerinimą. Tai nėra gerai, nes triukšmo klausimas nesprendžiamas ir žmonės lieka tokioje pat varginančioje, tinkamai pailsėti neleidžiančioje aplinkoje“, – sako A. Buska.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) triukšmą laiko pavojingu visuomenės sveikatai. Teigiama, kad ilgalaikis transporto eismo ar pramoninės veiklos triukšmas trukdo ilsėtis ir kokybiškai išsimiegoti, gali didinti kraujo spaudimą, sukelti širdies ir kraujotakos ligas, net insultą. Triukšmas veikia ir vaikų bei jaunuolių gebėjimą susikaupti ir net mokymosi rezultatus.
„Todėl tinkamų konstrukcijų su efektyviomis garsą izoliuojančiomis medžiagomis iš akmens vatos naudojimas leidžia sumažinti neigiamą triukšmo poveikį ir sukuria akustinio komforto sąlygas“, – teigia ekspertas.
„Spinter tyrimai“ 1003 Lietuvos gyventojus apie triukšmą apklausė birželio 19-27 dienomis, apklausoje dalyvavo 18-75 metų amžiaus žmonės.
