Lietuvė Irina pasakoja, kad norint padaryti tvenkinį, reikia labai nedaug lėšų, daugiau prireikia noro ir kantrybės. Brangiausiai kainavęs dalykas buvo pats tvenkinys, o visa kita buvo panaudota iš kieme turimų išteklių.
„Ilgai galvojome, kaip galime tai padaryti, kad ilgai neužtruktų ir kainuotų kuo mažiau. Nusprendėme, kad geriausias variantas – nusipirkti jau paruoštą plastikinį tvenkinį, kuris parduotuvėje kainavo 34 eurus“, – teigia Irina.
Geležinį laistytuvą šeima pasiskolino iš močiutės, o specialų varikliuką, žarneles, akumuliatorių bei laidą tiesiog turėjo kieme.
„Tvenkiniui pasirinkome vietą ir pagal formą išsikasėme duobę. Duobės dugną gerai prispaudėme ir išlyginome. Tuomet į ją įstatėme tvenkinį ir pylėme vandenį vis tikrindami, ar viskas gerai“, – vardija darbų eigą.
Kai tvenkinys jau buvo paruoštas, aplink buvo pilamas smėlis ir stipriai apspaudžiami kraštai, kad niekas neiširtų. Laistytuvo dugne buvo išgręžta skylė, per kurią būtų galima prakišti žarnelę, kuria turi bėgti vanduo, ir laidas, prijungtas prie akumuliatoriaus.
„Žarnelę prijungėme prie varikliuko, kurį įdėjome į tvenkinį, o kitą žarnelės galą prakišome pro laistytuvo kaklelį. Laidą, prijungtą nuo varikliuko prie akumuliatoriaus, užkasėme po žeme, o akumuliatorių paslėpėme krūmuose, jog susidarytų įspūdis, kad vanduo bėga savaime. Pats laistytuvas pritvirtintas prie geležinio strypo, kurį taip pat paslėpėme po žeme“, – sako pašnekovė.
Toliau beliko tik gražiai viską dekoruoti gėlėmis, akmenimis ir žibintais. Lietuvė sako, jog visas gėles stengiasi sodinti vienmetes, kad kiekvienais metais vis atnaujintų tvenkinį.
