Išvykoje dalyvavę projekto partneriai, orientuodamiesi į šiuo metu rinkoje atsirandančias prekes ir paslaugas, siejamas su darniosios plėtros ir išmaniojo miesto principais, studentams suteikė informacijos apie galimas taikyti šiuolaikines technologijas, inovatyvius projektų pristatymo ir analizės metodus, taip pat prisijungė projekto organizatoriai ir gausus būrys studentų.
Lazdijų savivaldybės atstovas Gintautas Salatka pristatė Lazdijus kaip patrauklios ir neužterštos gamtos žalią ir švarų miestą, turizmui plėtoti tinkamą bei gyventi saugų kraštą. Prie projekto „Išmanusis miestas IV“ Lazdijai prisijungė pateikdami Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją ir joje esančius pastatus.
Susitikimo metu didžiausio susidomėjimo sulaukė ASU studentų pristatyti projektiniai siūlymai, kaip didelė gimnazijos teritorija ir jos pastatai gali būti modernizuoti ir pritaikyti tiek šiuolaikinius mokinių poreikius atitinkančiam formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesui, tiek visos miesto bendruomenės saviraiškos ir laisvalaikio praleidimo poreikiams patenkinti. Svarstoma galimybė įrengti net baseiną! Mokyklos parkas labai senas, turi savo istoriją, taigi tikimasi, kad projekto metu ši lazdijiečių pamėgta, bet infrastruktūriškai dar neišpildyta vieta, atgims naujai.
Lietuvą visame pasaulyje garsinantys mokiniai
Buvo aplankyta ir pati gimnazija. Svečius nustebino kieme įrengta aisštoko (bavariškasis akmenslydis) aikštelė. Lazdijai – vienintelė vieta Lietuvoje, kur aktyviai plėtojama ir populiarinama ši nauja sporto šaka. Jo istorija prasidėjo kaip žiemiškos pramogos, bet naudojant šiuolaikinę įrangą aisštoką galima žaisti visus metus. Tą puikiai įrodo ir aisštoko žaidėjai, gimnazijos mokiniai, šiltuoju sezonu intensyviai sportuojantys mokyklos stadiono aikštelėje, o žiemą treniruotes perkeliantys ant užšalusių ežerų.
Įtemptos treniruotės duoda puikių rezultatų – jaunieji lazdijiečiai oficialiai atstovauja Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose turnyruose, garsina visą šalį ir įrodo, kad, turint noro, užsispyrimo, minimaliomis sąlygomis galima pasiekti maksimalių rezultatų. Viena iš projekto idėjų – sutvarkyti šios aikštelės infrastruktūrą, įrengiant sėdimas vietas žiūrovams bei uždengiant aikštelę stogu. Tuomet šioje aikštelėje galėtų vykti įvairūs europinio masto aisštoko turnyrai ir net pasaulio čempionatai. Vienas iš projekto partnerių, išgirdęs gimnazijos atstovų pasakojimą apie aukštus moksleivių aisštoko rezultatus, pripažinimą pasaulyje ir pats išbandęs šią sporto šaką, pasiūlė uždengti būsimos aikštelės stogą.
Modernumas dera su autentiškumu
Gražiomis idėjomis „Išmanųjį miestą IV“ pasitiko ir Kėdainių savivaldybė. Ji, kaip ir Lazdijai, puoselėja savo istorinį paveldą. Susirinkusiuosius pasveikino rajono vadovas Saulius Grinkevičius, buvo aplankytos Babėnų šilo prieigos ir Kėdainių senamiestis. Kėdainiai – vienas iš kelių Lietuvos miestų, išsaugojusių unikalų senamiestį, kurį statė ir kūrė įvairių tautų atstovai. Jame pasijunti tarsi senoviniame Vakarų Europos mieste. Savivaldybė visomis išgalėmis siekia išsaugoti jo autentiškumą, kuo plačiau pristatyti visuomenei.
Pasitelkus miestų planavimą, infrastruktūros, architektūros sprendimus, kuriamos ir naujo tipo viešosios erdvės. Visos jos prisidės telkiant miesto bendruomenes. Vytautas Kundrotas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, išsamiai ir įdomiai papasakojo apie gamtos, kultūros, mokslo, parodų ir kitus objektus Kėdainiuose. Siūloma atgaivinti miesto erdvėje esančią miško teritoriją – gražųjį Babėnų šilą. Tai Kėdainių vertybė, labai svarbi kraštiečiams. Babėnų šilas galėtų būti puikiausia rekreacinė zona, kurią norisi tausoti ir puoselėti.
Siekis pritraukti žmonių – iššūkis
Kėdainių r. savivaldybė savo krašto infrastuktūrai gerinti skiria ypatingą dėmesį. Šiame projekte žavi tai, kad kuriant naują miesto veidą aktyviai dalyvauja jauni žmonės, tikima jų vizijomis, atsižvelgiama į norus, nes jie puikiausiai žino, kokiame mieste nori gyventi. Birutė Jankauskaitė, projekto dalyvė, pati būdama kėdainiškė, su malonumu pristatė savo mokyklą – Kėdainių Šviesiąją gimnaziją. Ji visiems paliko didžiulį įspūdį. Taip ir Babėnų šilo sutvarkymas yra puiki galimybė, padėsianti Lietuvos centre esančiam Kėdainių r. gerinti miesto infrastruktūrą, plėtoti turizmą.
Siekis pritraukti žmonių į Kėdainius, į organizuojamus renginius, o jų daugiau kaip 1 000 per metus, nėra labai lengvai įgyvendinamas. Susiduriama su ne viena problema. Tarkime, informaciniai ženklai, lentos, nukreipiantys keliautojus į lankytinas vietas, nėra traktuojami kaip kelio ženklai, jiems nesuteikiama leidimų. Bet kėdainiškiai nenuleidžia rankų – organizuoti įvairioms amžiaus grupėms skirtus įdomius renginius, gaivinti Kėdainių senamiestį, kad jis taptų patraukliu kraštiečiams ir svečiams, rasti stipriausias savo ypatybes ir jas plačiai reklamuoti – toks Kėdainių tikslas.
Štai kokie šiuolaikiško, išmanaus miesto projektai! Gamtos oazės, bendruomenės aktyvumas ir modernumas – tai esminiai aspektai, turintys atspindėti galutinį projekto rezultatą. Savivaldybių suteiktos neišnaudotos erdvės, gera atmosfera, kuri bus išreikšta dar labiau, sieja žmones.
