Pranešime spaudai rašoma, kad dvarai, kaip nekilnojamojo turto objektas, išsiskiria keletu esminių savybių: pridėtine istorine verte, dešimtimis hektarų skaičiuojama teritorija, išskirtine architektūra ir lokacija. Tai puikiai iliustruojantis pavyzdys – šiuo metu parduodamas dvaras Panevėžiuke.

Turtinga istorija – pridėtinė objekto vertė

„Šimtmečius skaičiuojantys objektai iliustruoja skirtingų epochų architektūrinius sprendimus. Kompleksiškas ir preciziškas išplanavimas bei ilgametė istorija dvarus paverčia viena ypatingiausių nekilnojamojo turto objektų rūšių“, – teigia Raminta Trakimavičienė, „NT Ministerija“ nekilnojamojo turto ekspertė.

Anot Ramintos Trakimavičienės, tai galime matyti atsigręžę į Panevėžiuko dvaro istoriją. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas dar XVI a. viduryje. Manoma, jog tuo metu jis priklausė pirmiesiems jo savininkams – A. ir M. Stanislovaičiams Andriuškevičiams. Reikšmingi pokyčiai dvarą aplankė XVIII a., čia įsikūrus Siručių šeimai. Pastarieji ėmėsi pertvarkos ir pastatė naujus, medinius dvaro rūmus.

XIX–XX a. pr. Pa­ne­vė­žiu­ką val­dę Ko­re­vos, iš abiejų me­di­nių rū­mų pusių pristatį po mū­ri­nį dvi­aukš­tį spar­ną. Pa­sta­tai bu­vo di­des­ni už se­nuo­sius rū­mus, deng­ti man­sar­di­niais rau­do­nų čer­pių sto­gais. Iki šių dienų vienas rūmų sparnas žymi šių pokyčių datą – 1910-uosius metus.

Istoriniai NT objektai

Iki šių dienų išlikusios šių šeimų istoriją menančios detalės – čerpės su šeimos herbu, mūre iškaltos reikšmingiausios datos bei skirtingus šimtmečius menančios architektūriniai elementai. Jų dėka sukuriama pridėtinė objekto vertė, kuria be dvarų gali pasigirti tik keletas šimtų Lietuvoje esančių pilių.

Dvarus įprasmina išskirtinė aplinka

„Iš istorijos žinome, jog dvaruose įsikurdavo pasiturintys ir gerbiami aukštesnės visuomenės klasės atstovai. Tad ir savo rezidencijas jie įkurdavo vietose, reprezentuojančiose jų socialinę padėtį. Didžioji dauguma Lietuvos dvarų įsikūrę miestų ir miestelių centre bei vaizdingose gamtos vietovėse. Grįžtant prie Panevėžiuko dvaro, būtent kraštovaizdis yra, tai kas įprasmina jo patrauklumą rinkoje“, – sako Raminta Trakimavičienė.

Kaip ir didžiąją dalį kitų Lietuvos dvarų, Panevėžiuko rezidenciją supa hektarais skaičiuojama teritorija. Jų aplink objektą – 18,2. Net ir atsižvelgiant į kultūros paveldo apribojimus, tokio dydžio teritorija atveria platų spektrą investicinių galimybių.

Ant Nevėžio upės kranto išsidėstęs dvaras alsuoja ramybe, o apie jo turtingą istoriją byloja iki šių dienų išlikę didingi medžiai. Tai dar viena dvarų, kaip nekilnojamojo turto objektų ypatybių. Daugelį metų puoselėta gamta iš sodo jau patapo istoriniu parku.

Architektūrą sudaro mažos detalės

Panevėžiuko dvaras yra iliustracija to, kokia nepalanki praėjusio amžiaus antroji pusė buvo mūsų kultūriniam paveldui. Nuo 1945 metų iki Nepriklausomybės atgavimo be savininkų likę dvarai prarado reikšmingą dalį savo architektūrinio žavesio.

„Nemaža dalis Lietuvos dvarų šiandien yra apleisti. Viena iš pagrindinių šio reiškinio priežasčių yra tai, jog sovietmečiu nusavinti objektai buvo palikti neprižiūrimi. Šiandien ši situacija kinta. Vienas po kito dvarai traukia investuotojų dėmesį, tokiu būdu atgimdami antrajam gyvenimui“, – teigia R. Trakimavičienė.

Iki šių dienų Panevėžiuko dvaras išsaugojo pagal užsakymą pagamintas degintas molines čerpes su bajorų Korevų šeimos herbo įspaudais. Ne viename iš kambarių išliko originalios dekoratyvinės plytelės bei originalūs, mediniai, paradiniai laiptai. Renovavus mūrinę namo konstrukciją ir mansardą, dvaras atgimtų į įspūdingą užmiesčio turizmo objektą.

Istoriniai NT objektai

Tiesa, Lietuvos dvarai išsiskiria dar viena architektūrine savybe – pagalbinių pastatų skaičiumi ir grožiu. Pavyzdžiui, Panevėžiuko dvare iki šių dienų išsaugotas 300 kv. metrų kumetynas, dalis oficinos ir autentiškas dvaro šulinys.

Kaip dvarą pritaikyti investuotojų poreikiams?

„Kompleksiškas Lietuvos dvarų išplanavimas ir pridėtinė kultūrinė vertė vis dažniau patraukia investuotojų akį. Dėl šios priežasties galima teigti, jog dvarai šiandien išgyvena atgimimą“, – Raminta Trakimavičienė.

Dėka istorinių, vietos ir architektūrinių ypatybių, dvarai gali būti pritaikomi plačiam spektrui investicinių projektų. Pagrindiniai jų – turizmo skatinimas, žirgynai, užmiesčio gydyklos, rekreacinės zonos. Didelė teritorija ir keletas skirtingų pastatų joje, sukuria sąlygas viename objekte įgyvendinti net keletą susijusių projektų.

Istoriniai NT objektai

„Atsigręžiant į Panevėžiuko dvaro pavyzdį, investuotojams jis patrauklus net keletu skirtingų aspektų. Išlikęs kumetynas ir 18 hektarų teritorija jį paverčia puikia vieta žirgynui. Nevėžio kilpų slėnis, parko teritorija ir didelė pagrindinio pastato erdvė – vieta turizmo, rekreacinei ar gydyklų veiklai“, – teigia Raminta Trakimavičienė.

Na, o istorinė ir kultūrinė dvaro reikšmė sukuria palankias sąlygas Europos Sąjungos finansinių fondų paramai pritraukti. Anot nekilnojamojo turto ekspertės, tokio pobūdžio objektams atgaivinti gali būti skiriami net kelių milijonų eurų dydžio finansavimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)