„Urbanistinių viešųjų erdvių projektai visada būna bendras architektų, vietos bendruomenės ir savivaldybės darbo rezultatas ir to laikmečio ženklas. Šiandien, norint gaivinti tuštėjančius miestų centrus, tokiems projektams suformuojami ypatingai dideli lūkesčiai. Kartais tie lūkesčiai gali būti net nerealūs, todėl bendradarbiavimas ir kokybiškas projektavimo procesas yra sėkmės pagrindas. Būtent to trūksta Šiaulių atveju. Konteksto suvokimas, išsami urbanistinės struktūros analizė bei funkcinių galimybių atskleidimas gali tapti raktu sprendžiant sudėtingą miesto aplinkos galvosūkį“, – teigia Šiaulių RAT pirmininkė Giedrė Mendoza Herrera.
Ekspertai konstatavo, jog projektiniai sprendiniai, kurių autorė architektė Asta Kiaunienė, neduoda atsakymo į esminius ir fundamentalius miesto aplinkos formavimo klausimus. Jie pabrėžė, jog projekto autoriai, pristatydami istorinę dalį, ikonografinės medžiagos analizę, neatskleidė tos medžiagos analizės išvadų bei sąsajų su projekto sprendiniais, taip pat nenustatė pėsčiųjų gatvės urbanistinės struktūros ypatumų, neišskyrė šiai Vilniaus g. atkarpai būdingų kurdonerinių erdvių tipų. Teigiama, jog tūrinė erdvinė gatvės kompozicija nepakankamai analizuota ir neatskleista šiai gatvės atkarpai būdinga erdvių pulsacija, proporcijos ir funkciniai bei vizualiniai ryšiai su gatvės erdviniu kanalu.
Architektai teigia, kad pasirinktas kelias nuskurdina pačią viešosios erdvės idėją, nes neišnaudojami Vilniaus gatvėje esantys tokie objektai kaip Fotografijos muziejus, Valerijono vaistinė, industrinio paveldo požymių turintis Verpsto fabriko kompleksas, Dviračių muziejaus ir Šiaulių universiteto Technologijų fakulteto galima sinergija bei viešų renginių galimybė prieš jų pastatus, Rūdės upelio istorija ir Šiaulių modernizmo architektūros potencialas.
Pasak ekspertų, urbanistinis integralumas yra susijęs su atskirų zonų funkcija ir projektavimo stadijoje atsirandančia galimybe siūlyti įvairius miesto istorinės dalies pažinimo bei naudojimo scenarijus tiek miesto gyventojams, tiek svečiams.Taryba teigia, kad projekto autoriai neišsiaiškino jau dabar egzistuojančios kavinių ir restoranų koncentracijos, nepateikė savo vizijos ar norima intensyvinti pėsčiųjų srautus ar sulaikyti prie tam tikrų objektų, kokiomis priemonėmis tai įmanoma pasiekti.
Regioninės architektūros tarybos manymu, ignoruojamas ir supaprastinamas sezoniškumo poveikis pėsčiųjų gatvės gyvenimui, nesiūlant sprendimų tą gyvenimą pratęsti kuo ilgiau. Atvirkščiai, pabrėžiama, jog abejotinais tiek funkcijos, tiek erdvės formavimo sprendimais užkertamas kelias miesto gyvybingumo skatinimui.
RAT pateikia išvadą, kad projektas nepasieks jam keliamų tikslų, nes neišnaudoja Šiaulių bulvaro bei jo prieigų, kaip pagrindinės miestiečių gyvenimo arterijos, istorinio ir sociokultūrinio potencialo. Architektai rekomenduoja projektą tobulinti, atsižvelgiant į išsakytus argumentus ir iš naujo jį pristatyti visuomenei.
