Nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupės „EIKA“ plėtros vadovas Martynas Žibūda įvardija dažniausiai žmonių daromas klaidas įsirengiant savo būstą.
Neįvertina visų išlaidų
Pirma klaida, kurią dažniausiai daro žmonės, įsirengdami savo būstą – neapskaičiuoja visų galimų išlaidų ir laikosi jiems priimtiniausio, geriausiai atrodančio varianto.
„Žmonės visada skaičiuoja patį optimistiškiausią scenarijų ir tikisi, kad viskas bus pagal jį vietoj to, kad paskaičiuotų realistišką arba netgi pesimistinį variantą ir išleistų mažiau pinigų. Dažniausiai būna tokia situacija, kad žmogus įsirengia būstą, bet miega ant kažkokio čiužinio, gyvena greičiausiai be šviestuvų, nes tokiem dalykam nebelieka pinigų. Aš sakyčiau, kad gerai lovai tiesiog privaloma palikt dalį finansų ir numatyti tokius dalykus, nes miegas yra viena iš pagrindinių komforto sąlygų. Todėl reikia viską gerai susiplanuoti, pasirinkti teisingą biudžetą“, – sako M. Žibūda.
Specialisto teigimu, antra labai dažnai daroma klaida – netinkamas darbų įvertinimas. Darbų sąmatą sudaro dvi pagrindinės dalys – perkamos medžiagos, įranga, baldų įsigijimas ir darbininkų komanda, kuri atlieka darbus. Kadangi rinkoje viskas sparčiai brangsta, sunku išsirinkti geriausios kokybės įrangą ir medžiagas, nelengva atsirinkti darbininkus, kurie įrengs jūsų namus taip, kaip jūs ir norite. Žmonės taip pat nenumato to, kad kiekvienas papildomas pageidavimas gali kainuoti nemažai.
Pasirenka netinkamus prioritetus
Dar viena klaida yra neteisingas prioritetų susidėliojimas. Naujakuriams kartais yra sunku nusistatyti, kas jiems yra iš tikrųjų svarbu ir ko galima atsisakyti ir retai sau iškelia klausimą, ar tai, ką nori padaryti, yra iš tikrųjų reikalinga.
„Dažnai vaikomasi mados ir noro pasirodyti, nes žmonės būsto įsirengimą laiko kaip asmeninės saviraiškos būdą ir investuoja daug į plokštumų apipavidalinimą, specifinį išplanavimą. Pavyzdžiui, griauna esamas pertvaras, kuria naujas erdves, daro išlenktas sienas – ryškius akcentus deda į būstą, dėl ko jis tampa labai individualus, o tuo pačiu ir labai neuniversalus. Jeigu atsiranda kažkoks poreikis parduoti būstą kad ir po kokių penkių metų, jis kitam pirkėjui gali atrodyti labai keistas. Tai mažina likvidumą, vertę ir universalumą“, – teigia pašnekovas.
Užsienyje yra įprasta individualumą išreikšti per interjero detales, aksesuarus: paveikslus, šviestuvus ar įvairius kitokius sprendimus, kurie suteikia namams norimą įspūdį. Lietuviai daugiau nei visos kitos tautos yra linkę individualumą išreikšti per būsto apdailą, tačiau dėl šios priežasties nebelieka pinigų aksesuarams ar kitiems daiktams, kurie nesunkiai gali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą. Kitaip tariant, daug paprasčiau susikurti norimus namus pasitelkiant interjero detales, nes persikėlus gyventi kitur, nebereikės ieškoti papildomų sprendimų, kaip išreikšti save.
„Kitam pirkėjui būsto apdailos sprendimai yra tik papildomos išlaidos, kurias reikės perdaryti. Daugiau investuojama į tokias fiksuotas būsto dalis nei į aksesuarus, o tai ir kainuoja dažniausiai daug daugiau“, – pasakoja M. Žibūda.
Būsto įrengimas atima labai daug laiko, nes į daug ką reikia įsigilinti, daug ką apgalvoti, susipažinti su visais dalykais, kurie iki tol galbūt buvo visiškai nežinomi. Visa veikla tampa spalvų derinių, baldų, medžiagų, buitinės technikos ir kitų prietaisų pasirinkimu, tinkamo išplanavimo svarstymu ir nuolatiniu galvos skausmu.
„Lietuva yra unikali tuo, kad didžioji dalis būstų perkami su daline apdaila, negaliu nurodyt šalies, kurioje dar taip būtų. Kodėl taip susiklostė? Iš dalies turbūt dėl to, kad žmonės mano, jog jie pigiau įsirengs patys, o iš kitos pusės galvoja, kad jų būstas turi būti visiškai unikalus ir kad tik nebūtų toks pats kaip kaimynų. Tuo tarpu, skandinavai ir visa Vakarų Europa perka pilnai įrengtus, iš dalies labai panašius butus, o vėliau tą unikalumą išreiškia per aksesuarus“, – teigia specialistas.
Nori sutaupyti, bet išleidžia daugiau
Klaidinga yra per mažai investuoti virtuvei ir vonios įrangai. Kokybiškos medžiagos šiose erdvėse yra būtinos, nes tarnauja ne tik patogumui, bet ir būtiniausiems žmogaus poreikiams.
„Jei kažkur galima pataupyti, pavyzdžiui, sienų, lubų apdailai, šviestuvams, tai santechnikai ir buitinei technikai reikia nepagailėti. Nereikėtų rinktis nežinomų prekės ženklų produkcijos, pasitikėti rimtais ir gerais vardais bei žinoti, kad jie visada jums veiks, nes šios technikos sugedimas sukelia labai didelį diskomfortą ir funkcinį sutrikimą“, – tvirtina M. Žibūda.
Žmonės yra linkę mėginti viską atlikti patys ne tik dėl noro sutaupyti, bet ir manydami, kad jie tai gali padaryti geriausiai. Deja, nors daugeliui norisi sutaupyti ir apsieiti be dizainerio konsultacijų, dažniausiai po savarankiškų bandymų vis tiek kreipiamasi pagalbos pas specialistus ir taip išleidžiama dar daugiau pinigų nei buvo suplanauota. Vis dėlto, labai nenorintiems kreiptis pagalbos pas išmanančius savo darbą specialistus, galima rasti ir kitų būdų.
„Rinkos progresas jau suteikia ir dirbtinio intelekto pavyzdžius, kai pasitelkus įvairias svetaines žmonės gali įsirengti sau butus atsižvelgdami į patarimus. Yra tam tikrų programų, kurios padeda būstą įsirengti pagal žmogui patinkantį modelį. Kompiuteris duoda keletą pasirinkimų ir žmogus pagal atsakymus, kas patinka ir kas nepatinka, gali sukurti trokštamą interjerą ir netgi pasiūlo baldus iš konkrečių parduotuvių bei nurodo, kur juos galima įsigyti“, – pasakoja pašnekovas.
Būstas – ne visam gyvenimui
Naujakuriai stengiasi įsirengti savo būstą taip, lyg niekada neketintų persikelti kitur. M. Žibūda sako, jog, deja, toks mąstymas irgi yra labai klaidingas.
„Partnerio atsiradimas, vaikų atsiradimas, o vėliau jų išvykimas studijuoti, amžiaus pokyčiai, kai vyresniems žmonėms jau tiesiog sunku lipti laiptais ir jiems yra būtinas liftas. Galų gale skyrybos yra tas šeimyninis pasikeitimas, kuris tiesiogiai turi įtakos būsto pasirinkimui ir norui ieškoti naujos gyvenamosios vietos. Šie dalykai yra neišvengiami, todėl galiausiai toks poreikis vis tiek atsiranda. Vis dėlto, kuo toliau, tuo labiau žmonės supranta, kad tas būstas nėra visam laikui ir jo nereikia įsirenginėti visam gyvenimui, nes labai tikėtina, kad jau po dešimties ar keliolikos metų atsiras noras jį atnaujinti arba persikelti kitur“, – teigia specialistas.
Įsirengia pernelyg prabangiai
NT paslaugų įmonės „Inreal“ pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė sako, kad itin dažna klaida – savarankiškas erdvių bei inžinerijos, ypač elektros instaliacijos planavimas. Pasak jos, taupydami pinigus žmonės nesikreipia į specialistus, todėl jau po metų – kitų priimti sprendimai pradeda erzinti, pasirodo esantys nepatogūs, o kartais – net nesaugūs.
„Elementarūs pavyzdžiai – padaromi 2–3 elektros lizdai darbo kambaryje. Vėliau paaiškėja, kad jie ne tik įrengti blogoje sienos vietoje, bet jų niekaip neužtenka visai įrangai sujungti. Tuomet problema sprendžiama prailgintuvais. Laidai raizgosi, veliasi po kojomis ir tai, ypač turint mažų vaikų, gali kelti saugumo problemų. Nepatogumą gali sukelti ir blogai suplanuotos apšvietimo zonos, ypač tai aktualu vonios kambaryje, kur mėgstama įrengti lubinius šviestuvus ir pamirštamas kriauklės bei veidrodžio apšvietimas, arba svetainėje, kur apšvietus stalą pamirštama sofos – poilsio zona, kur žmonės paprastai skaito knygas“, – pasakoja pašnekovė.
Kitą klaidą I. Šikšnytė – Brazienė įvardija įmpulsyvų arba pagal tuo metu galiojančias mados tendencijas spalvų pasirinkimą. Anot jos, itin ryškios, specifinės spalvos (sienų, grindų, integruotų baldų) ne tik greit pasensta, bet ateityje mažina turto likvidumą. „Jei pamenate, buvo užėjusi „euroremonto“ banga, kai visi sienas dažė kiaušinio trynio spalva. Po kurio laiko dauguma panoro jas perdažyti, nes tai tapo „blogo skonio“ ženklu“, – teigia specialistė.
Anot ekspertės, nekilnojamojo turto brokeriams tenka susidurti ir su atvejais, kai ekonominės klasės projektuose butai įrengiami neadekvačiai prabangiai ir brangiai. Ji pabrėžia, kad svarbu žinoti, kad vidinis įrengimas būsto vertei įtakos beveik neturi, todėl teisingiau būtų suderinti paties namo, jo vietos ir buto įrengimo klasę.
„Esame susidūrę su situacija, kai Šiaurės miestelyje buvo įsigytas erdvus 3 kambarių būstas. Savininkas panoro didesnių erdvių ir tris kambarius perplanavo į du. Butas buvo įrengtas su žinomų dizainerių pagalba, naudojant brangias medžiagas, apstatant šiam būstui individualiai projektuotais baldais. Vėliau šeimininkas nusprendė jį parduoti ir nemaloniai nustebo paaiškėjus, kad atlikti pakeitimai rinkai buvo neįdomūs ir taip sumažino turto likvidumą“, - aiškina pašnekovė.
