Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.
Esant šildymo sezonui, tarakonų problema yra labai opi. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pranešime spaudai rašo, kad per pastaruosius mėnesius gavo beveik pusšimtį iškvietimų naikinti tarakonus.
„Gauname net prašymų dalyvauti namo bendrijos susirinkimuose ir papasakoti, kaip apsisaugoti nuo tarakonų, padėti gyventojams susitarti dėl naikinimo darbų ir pan. Iš tiesų tarakonų naikinimas visame name yra efektyvu, kadangi užtikrinama, jog viename bute išgyvenę tarakonai neišplis po gretimus butus“, – pasakoja biologas Liutauras Grigaliūnas.
Tarakonai nekenčia švaros
Tarakonų siaubas – švara namuose. Labai svarbu kruopščiai išvalyti visus namus – atitraukus visas spinteles, viryklę, šaldytuvą ir kitus prietaisus bei baldus reikia pašalinti maisto likučius, trupinius. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti voniai ir virtuvei, kur daugiausia drėgmės. Būtina pašalinti visus tarakonų likučius, išnaras ir išmatas, nes tai – ligų šaltinis.
„Kai namai tvarkingi, pradedami sandarinimo darbai: užtaisomi plyšiai sienose, priklijuojama atplyšusi kiliminė danga, linoleumas ir kt. Maistas turi būti laikomas uždaruose induose, šiukšlės sandariose dėžėse. Tarakonai be maisto ir vandens gali išgyventi iki 70 dienų. Naikinimui reikia pasirinkti efektyvias medžiagas be toksinio poveikio, kad nebūtų pakenkta žmonių sveikatai ir aplinkai. Paprasčiausios purškiamos aerozolinės priemonės, įsigyjamos prekybos centruose, tik laikinai išnaikins pavienius kenkėjus, o ilgalaikio poveikio pasiekti nepavyks“, – perspėja kenkėjų kontrolės ekspertas.
