Daugiau kaip ketvirtadalį įvertinto viso NT sudaro žemės sklypai - jų vertė siekia 23,78 mlrd. eurų.

Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Arvydo Bagdonavičiaus, lyginant prieš penkerius metus ir šiemet nustatytas žemės vidutines rinkos vertes, 16 proc. pabrango gyvenamųjų teritorijų ir komercinės paskirties žemės sklypai, tuo metu žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinės rinkos vertės išaugo dvigubai.

„Augimą per paskutinius penkerius metus nulėmė nuosekliai stiprėjanti šalies ekonomika, didėjančios rinkos dalyvių pajamos ir jų aktyvumas brangesnėse teritorijose, turinčiose išvystytas komunikacijas, kelių ir paslaugų infrastruktūrą. Žymų žemės ūkio paskirties sklypų vertingumą sąlygojo dar ir pakankamas žemės ūkio veiklos pelningumas, palaikomas Europos Sąjungos žemės ūkio dotacijų, bei ūkių stambėjimo procesai“, – pranešime spaudai sakė A. Bagdonavičius.

Masinio vertinimo būdu šiemet įvertinta daugiau kaip 3,52 mln. pastatų – jų vertė siekia 54,3 mlrd. eurų, iš kurių 38,9 mlrd. eurų tenka gyvenamajam būstui. Miestuose ir kurortinėse savivaldybėse buvo vertinama apie 610 tūkst. gyvenamojo NT objektų, jų vertė yra 27,8 mlrd. eurų (5,6 proc. daugiau nei pernai), likusioje šalies dalyje – 730 tūkst. objektų, kurių vertė per metus augo apie 4 procentus.

Registrų centro specialistai įvertino ir apie 50 tūkst. komercinio turto objektų - administracinės paskirties, gydymo, viešbučių, paslaugų, prekybos, maitinimo ir panašių pastatų. Miestų ir kurortų savivaldybėse tokio turto vertė išaugo 4 proc. iki 7,7 mlrd. eurų, likusioje šalies teritorijoje - 1,6 proc. iki 1,2 mlrd. eurų.

Nacionalinė žemės tarnyba, remdamasi masinio vertinimo rezultatais, savo sprendimu tvirtins ir fiksuos nuo 2018-ųjų pradžios galiosiančias žemės vertes mokesčiams, pagal kurias ne ilgiau kaip penkerius metus žemės savininkams bus skaičiuojamas žemės mokestis. Paskutinį kartą žemės sklypų vertės mokesčiams buvo nustatytos 2013 metais.

Konkrečius žemės mokesčio tarifus kiekvienais metais savarankiškai nustato savivaldybės.