„Matome, kad būsto rinkai būdingi bangavimai. Vienas subangavimas buvo 2014 m., prieš euro įvedimą, kitas pernai. Tačiau kainos pusiausvyros lygis pas mus kol kas nenutolęs nuo pasaulinio vidurkio. Be to, per paskutinius 20 m. būsto kainos Lietuvoje padidėjo šiek tiek mažiau nei atlyginimai“, - sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Jis pabrėžia, kad banko duomenimis, pagal atlyginimo ir būsto kainos vidurkį visoje Lietuvoje burbulo dar nėra. Tačiau Vilnius, lyginant su kitomis šalimis, gali būti išimtis.
Jei lyginsime kitas pasaulio sostines pagal tai, kokią atlyginimo dalį žmogus turi skirti nuomai arba būsto pirkimui, pas mus pakankamai brangu ir esame viena brangesnių sostinių Europoje.
Be to, nors rinkoje aktyvumas pakankamai didelis, tačiau jis lėtėja ir kainų augimo lūkesčiai blėsta.
Kalbant apie lūkesčius, Lietuvos banko tyrimo duomenimis, vis daugiau žmonių mano, kad dabar labiau tinkamas metas būstą parduoti, o ne pirkti. Daug taip manančių tarp tų, kurie per mėnesį uždirba daugiau nei 900 eurų, iš viso buvo apklausta apie 1000 namų ūkių.
„Matome, kad lūkesčiai, ypatingai Vilniuje, keičiasi. Daugėja žmonių, kurie mano, kad butų pardavimo ir nuomos kainos sumažės. Kituose miestuose taip pat daugėja žmonių, kurie laukia kainų mažėjimo“, - sako bankininkas.
Kalbant apie pasiūlą, Lietuvos banko duomenimis, būsto pasiūla didelė. Išduotų leidimų statybai daugėja. Būstų siūloma panašiai, kaip prieš krizę. Nors kol kas lyderiu yra Vilnius, tačiau neatsilieka ir kiti regionai.
„Jei imsime visą Lietuvą, ne tik didmiesčius, dominuoja individualūs namai. Nors leidimų namams išduota panašiai, kiek prieš krizę, pačių namų pastatyta daugiau nei prieš krizę. Sostinėje daugiausia statoma butų, tačiau jų statybos kiek sulėtėjo“, - sako Lietuvos banko atstovas.
Jis pabrėžia, kad sostinėje, pagal apklausos duomenis, manoma, kad pasiūla ir paklausa sulėtės. Kas kita Kaune, ten paklausos mažėjimo nelaukiama.
Būsto kreditavimas pakankamai aktyvus ir nuolat didėja, nors tokių apimčių, kaip prieš krizę nėra, tačiau ir čia yra nerimo ženklų.
„Mus neramina, kad žmonės skolinasi su vis didesniu finansiniu svertu. Auga ir bankų apetitas. Kitas indikatorius tai leidimas 5 proc. visų paskolų išduoti su mažesniais reikalavimais nei leidžiama atsakingo skolinimosi nuostatomis. Tačiau bankai tokių paskolų išduoda tik 1,6 proc. Tai reiškia, kad finansinės institucijos nėra agresyvios konkuruodamos dėl klientų ir paskolų“, - sako bankininkas.
LB atstovas sako, kad nuo liepos 1 d. sugriežtinti reikalavimai paskoloms būstui užsienio valiuta. Tai ta pati paskola eurais žmogui, kurio pajamos nėra eurais. Tai liečia tokiose šalyse, kaip Didžioji Britanija, Norvegija dirbančius emigrantus. Pirmą kartą rinkta statistika apie tokias paskolas. Paaiškėjo, kad jų yra tik apie 4 proc. įvedus naujus reikalavimus, kai kurie bankai iš vis sustabdė tokių paskolų išdavimą. Tačiau tai mūsų rinkos nepaveikė.
Lietuvos bankas NT rinkoje įžvelgia prieštaringų ženklų
Antradienį Lietuvos bankas išplatino pranešimą, kuriame skelbia pastebintis NT rinkoje prieštaringų ženklų ir dėl to numato skelbti naują NT kainų stebėsenos priemonę.
Nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, šią rinką tebekaitina sandoriai, kuriais įsigyjamas antrinis, t. y. dažnai skirtas nuomai ar galbūt perpardavimui, būstas.
Dėl to Lietuvos bankas numato skelbti naują pasikartojančių būsto sandorių kainų indeksą.
„Dar šių metų pirmojoje pusėje didžiule energija tryškusioje NT rinkoje pastaruoju metu daugėja atvėsimo užuominų, o naujausi rinkos dalyvių lūkesčiai pastebimai yra atsargesni. Tam įtakos turi tiek galimi NT mokesčio pokyčiai, tiek tai, kad nemaža dalis gyventojų per pastaruosius dvejus metus NT rinkoje jau apsipirko“, – pranešime cituotas T. Garbaravičius.
NT kainų kilimo sparta Lietuvoje šiemet pirmus du ketvirčius buvo viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), tačiau naujausi vertinimai rodo, kad būstas šalyje jau yra pakankamai įvertintas. Be to, investicija į antrą būstą tebėra populiari – naujausiais duomenimis, apie penktadalis būstų šalyje yra antriniai, t. y. juose negyvena nė vienas iš jų savininkų.
Tikėtina, kad didelė dalis tokių būstų skirti nuomai. Nuo praėjusių metų pradžios jų padaugėjo apie 8 proc. – iki 278 tūkst.
Preliminariais Registrų centro duomenimis, apie 40 proc. praėjusį ketvirtį sudarytų daugiau nei 11 tūkst. būsto pirkimo ir pardavimo sandorių buvo susiję su būstais, parduodamais jau nebe pirmą kartą. Indeksą numatoma pradėti skelbti 2018 m., baigus su jo kūrimu susijusius darbus.
