Taip rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma banko pranešime.

Prastą namo ar buto statybų kokybę, kaip pagrindinę nerimo priežastį, nurodė daugiau nei pusė apklaustųjų (58 proc.). Toliau rikiuojasi galimi užslėpti nekilnojamo turto trūkumai ir būsto pirkimo sąlygose nuslėpti aspektai.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, būsto besidairančių gyventojų nerimo priežastis sieja bendras vardiklis – tai baimė, jog būsto kokybė nebus tokia, kokios tikimasi, ir tai reikštų galimus finansinius nuostolius.

„Visiems, įsigyjantiems naują būstą, o ypač perkantiems pirmąjį būstą tenka priimti svarbius ir ilgalaikius sprendimus, todėl natūralu, kad žmonės gali jausti psichologinę įtampą. Prie jos prisideda ir nuskambėję atvejai apie bankrutavusius ir garantinių įsipareigojimų nesilaikiusius NT vystytojus, taip pat iš draugų ar artimos aplinkos girdėtos istorijos apie aptikto statybų broko atvejus“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Ji pataria sprendimo dėl būsto nepriimti paskubomis, o nusimatyti tam bent keletą mėnesių, per kuriuos būtų galima atidžiai susidėlioti savo kriterijus. Per šiuos mėnesius galima nuodugniai susipažinti su dominančio būsto pasiūla ir skirti laiko pasitarti su ekspertais. Tai leis ne tik išsirinkti geriausią variantą, bet ir padės apsisaugoti nuo finansiškai skausmingų netikėtumų.

„Renkantis būstą svarbu atsakyti sau, kas naujuose namuose man bus svarbiausia. Vieni daug reikšmės teikia gyvenamosios erdvės plotui ir būsto ekonomiškumui, kiti į prioritetų sąrašą įtraukia atstumą iki vaikų ugdymo įstaigos. Tad renkantis naujus namus svarbūs ir emociniai, ir finansiniai argumentai“, – pastebi J. Cvilikienė.

Apklausoje dalyvavę naujo būsto ieškantys didmiesčių gyventojai kaip mažiau reikšmingas nerimo priežastis paminėjo mažą būsto pasiūlos įvairovę, prastai išvystytą infrastruktūrą – nepatogų susisiekimą ar didelį atstumą iki mokslo įstaigos ar prekybos centro.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)