Prano Kuisio, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kokybės vadybos centro konsultanto duomenimis, kasmet didžiausias bankrutuojančių įmonių skaičius pagal ekonomikos šakas –– statybos srityje. Per didelis specialistų skaičius lemia ir didelę emigraciją, rašo statybunaujienos.lt.
Lietuvoje išmokytų ir patirtį įgijusių statybininkų ne dešimtys, o šimtai dirba visose Vakarų Europos šalyse. Kuo geriausi atsiliepimai apie jų profesionalumą ir darbštumą. Tačiau, pasak P. Kuisio, šie specialistai nebeprisideda prie šalies BVP kūrimo. Vietoj jų statybos įmonės kviečiasi statybininkus iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų buvusių sovietinių respublikų.
Mokslininkas siūlo atkreipti dėmesį į vieną problemą, susijusią su darbuotojų samda. Šiuo metu Lietuvoje apie pusė statybos darbininkų dirba su verslo liudijimais ir, kai kurių institucijų nuomone, jie tarsi išbalansuoja visą statybos darbo rinką: nenori įsidarbinti statybos kompanijose, nemoka mokesčių, neatsako už savo darbo rezultatus ir t.t. Gal šios problemos sprendimui galėtume perimti Vakarų šalių patirtį? Šiose šalyse paplitusi ir individualios įmonės teisinė forma. Šiuo atveju savininkas (amatininkas) pats tvarko savo „įmonės“ verslą, vykdo visas reikalingas funkcijas ir už savo įsipareigojimus atsako turimu turtu. Jis sudaro sutartis su įvairiais užsakovais, tarp jų ir su rangovais, kaip subrangovas.
Statistiniai duomenys rodo, kad statybos sektoriaus veiklos rezultatai turi didelės įtakos išsivysčiusių šalių visos ekonomikos raidai – sudaro daugiau kaip 10 proc. BVP (Lietuvoje 2016 m. – 6,6 proc.), sukuria daug darbo vietų. Didžiosios statybos kompanijos daugiau negu pusę savo paslaugų atlieka užsienio rinkose.
