Tokią užduotį sprendė du Baltarusijos gyventojai. Nors baltarusiškų kainų negalima lyginti su lietuviškomis, tačiau bendras vaizdas, kiek kainuoja panašus statinys, kiek tai užima laiko ir ar verta jam ateinančią vasarą paaukoti atostogas, susidarys.
Borisas, projekto autorius, pasikvietė į pagalbą projektavimo ir statybų patirties turintį draugą Pavlą ir dvi poros rankų pastatė simpatišką ir nebrangų namelį, rašo tut.by.
Sodo sklypas buvo skirtas vien daržininkystei ir nedideliam pastatui instrumentams susidėti. Jokios vietos poilsiui nebuvo. Borisas nusprendė, kad situaciją reikia keisti – pastatyti nors nedidelį namelį, kad galima būtų patogiai leisti laiką gamtoje.
Medieną džiovino
Tam jis ketino skirti visai nedidelį biudžetą – 3000 Baltarusijos rublių (1300 eurų). Draugas Pavlas pasiūlė nedidelio sodo namelio projektą (išmatavimai 3,1×5,1 metro, aukštis ties kraigu – 3,2 metro) su terasa prie įėjimo. Siekiant padidinti patalpos tūrį, pasirinktos nusklembtos namelio lubos.
Kol sklype stingo ir tvirtėjo pamatas, draugai ruošėsi namo statybai. Surinkti jį teko pas kaimynus, nes savame sklype dar nebuvo elektros. Namą jie statė pagal suomių karkasinę technologiją „platforma“. Karkasui buvo naudojamos 32×150 ir 50×150 milimetrų lentos.
Iš viso buvo nupirkti penki kubiniai metrai po 210 rublių (91 eurą). Kadangi pirkta natūralaus drėgnumo mediena, teko ją gabenti į džiovyklą. Džiovinimo paslauga ir pervežimas kainavo po 60 rublių (26 eurus) už kubinį metrą.
Karkasą surinko, apkalė lentomis su iš anksto rankine freza apdirbtais kraštais, taip fasadas gavosi be tarpų. Stogą šiame etape užklojo hidroizoliacine membrana.
Šiltino putplasčiu
Toks namelis buvo pervežtas ant pamatų. Tam prireikė mašinos su platforma ir manipuliatoriumi. Draugai pabijojo iškart įstatyti langus ir duris, tad juos įstatė jau vietoje, kai karkasas tvirtai stovėjo ant pamatų. Vėliau pastatė aštuonių kvadratinių metrų ploto terasą.
Iš pradžių biudžete nebuvo numatytas apšiltinimas, elektros instaliacija ir apdaila, tačiau kai namas jau stovėjo ant pamatų, Borisui kilo noras dar šiais metais užbaigti visus darbus, kad vasarnamis būtų tinkamas sezoniniam gyvenimui.
Sienos buvo apšiltintos putplasčiu. Nors būstas ir sezoninis, tačiau minimalus sienų apšiltinimas leis patogiai gyventi jame iki vėlaus rudens. Sienose apšiltinimo medžiagos storis siekia 75 milimetrus, tarp gegnių – 150 milimetrų. Keturis kubinius metrus putplasčio draugai nupirko po 80 rublių (35 eurus). Iš vidaus sienos buvo izoliuotos aliuminio plėvele. Todėl bus galima veiksmingai naudoti šildymo kaloriferį.
Statė beveik mėnesį
Vidaus apdailai buvo naudojamos dailylentės po 10–12 rublių (4,3–5,2 euro) už kvadratinį metrą. Grindims buvo nupirkta 15 kvadratinių metrų kokybiškų lentų po 12–14 rublių (5,2–6 eurus).
Langams buvo pasirinkti vienos kameros plastikiniai langai. Per didelį (1,4×1,5 metro) langą iš pietinės namo pusės atsiveria puikus vaizdas į nedidelę upę. Antras langas mažesnis – 1,5×0,5 metro. Už abu langus buvo sumokėta apie 300 rublių (maždaug 130 eurų).
Iš išorės rėmai buvo nudažyti specialiu rudu emaliu, kuris dera prie fasado spalvos. Stogą vyrai uždengė paprasčiausiu šiferiu.
Duris jie padarė iš lentų patys, nes paskaičiavo, kad plastikinės atsieis per brangiai. Į durų centrą buvo įstatytas vienos kameros stiklo paketas.
Fasadui naudotas rudas impregnantas. Viduje sienos ir lubos liko šviesios, grindys buvo nulakuotos.
Namas išėjo labai jaukus ir, nors nėra didelių išmatavimų, tačiau neprimena statybininkų vagonėlio. Uošvei tai tapo netikėta ir, svarbiausia, malonia dovana. Dabar į sodą su malonumu važiuoja visa šeima, nes namo viduje galima ir pailsėti, ir paruošti valgyti.
Visos statybos truko 24 dienas. Reikia pasakyti, kad tilpti į pirminį biudžetą nepavyko – buvo išleista 8400 Baltarusijos rublių (per 3600 eurų).
