Daugumą šių projektų planuojama apsvarstyti ateinančiais metais, kad įsigaliotų nuo 2019 m., kai, pasak politiko, šalies biudžete atsiras daugiau laisvų lėšų.
– Vienas iš pasiūlymų, kad jaunoms šeimos įsigyti būstui būtų skirta iki 13 100 eurų. Kodėl tokia suma, kaip ji atsirado?
– Tikslesnių detalių reikėtų klausti Vyriausybėje. Kiek žinau, dabar planuojama, kad paramos suma šeimoms, kurios turi vaikų, bus iki 15 proc. kredito sumos, šeimoms be vaikų 10 proc, o jeigu jauni žmonės pirks būstą regionuose – 15 proc.
Didžiausia galima kredito suma 87 tūkst. eurų. Taip ir gaunama paramos suma 13 100 eurų.
Mūsų tikslas skatinti įsikūrimą regionuose, dėl to ten padidinta parama. Jei neklystu, šiems projektams planuojama skirti iki 2 mln. eurų.
– Ką duos tokia parama?
– 15 proc. lėšų įsigyjant būstą rimtas jaunos šeimos palaikymas. Jei priklausytų nuo manęs vieno, paramą žmonėms, kurie perka būstą regione, dar padidinčiau. Nes būstas žmogų pririša prie jo gyvenamos vietos, skatina ieškoti pragyvenimo šaltinio ne didmiesčiuose.
Netiesa, kad Vilnius vienintelė vieta, kurioje gera gyventi. Lietuvoje tokių vietų kur kas daugiau. Žmonės tiesiog vadovaujasi stereotipais. Visgi dar reikia diskutuoti, kas yra regionas, įsikūrimą kuriame verta remti. Pavyzdžiui, Kauno rajonas remtinas regionas ar ne, kokio dydžio paramą žmonėms, kurie ten kuriasi, skirti.
– Ar 15 proc. kredito sumos dydžio parama būstui pirkti bus pakankama, kad žmones pritrauktų į atokesnius kaimus?
– Vien tokia paskata bus nepakankama, tačiau gali tapti postūmiu ieškoti darbo ar kurtį verslą atokesnėje vietovėje. Didesnis stimulas būtų 20 – 25 proc. viso kredito dydžio parama. Jaunas šeimas tai tikrai paakinti ieškoti vietos krašte, kuriame gyvena jų giminės, draugai. Ieškosime galimybių teikti tokią paramą.
– Kokių regionų gyventojams verta skirti didesnę paramą?
– Kol kas tikslaus atsakymo nėra. Tačiau aišku, kad negalime remti vien tik didmiesčių apylinkių. Tada bus nurašytos, kad ir Ignalinos pastangos skatinti turizmą, pas save kviesti verslą. Teoriškai vietinė valdžia gali padaryti stebuklus. Todėl, jei paramą koncentruosime atskirose vietose, apvogsime atokesnių vietų gyventojus. Nėra nė vienos savivaldybės, kuri galėtų išlikti jei ten nebus jaunų žmonių.
– Parama iki 25 proc. patraukli, ar nebus ja piktnaudžiaujama? Turime pavyzdžių, kai lengva ranka dalinant paramą kaimo turizmui, verslo objektų vietoje dygo privačios sodybos.
– Bus griežti saugikliai. Pavyzdžiui, parama skiriama tik pirmam įsigyjamam būstui. Manau, šis sprendimas duos rezultatą tik kai bus sukurta bendra regionų politika.
Be to, manau, kad reikia ir daugiau lengvatų, kurios galėtų paskatinti jaunus žmones kurti verslą. Pavyzdžiui, iki trijų metų prailginti vadinamąsias mokestines atostogas regionuose sukurtoms įmonėms. Tai bus sekanti mūsų diskusija.
Kitaip toli nuo pagrindinių mūsų centrų esančiose savivaldybėse pritraukti verslą sunku.
– Kada realiai gali įsigalioti Jūsų siūlomos lengvatos?
– Tikiuosi, kad nuo 2019 m. Pridėjus pokyčius švietimo srityje tai bus rimtu motyvu emigrantams grįžti. Kai jauna šeima įsikuria Vilniuje, tai netampa įvykiu. Kaimo bendruomenėje du jauni žmonės iš karto tampa įvykiu, nes jie padidina tos bendruomenės potencialą.
Tiesą sakant, daugeliui ambicingų žmonių tai papildomas motyvas, nes iš karto tampi matomu, gali eiti į vietos politiką. Mieste tapti politiku kur kas sudėtingiau.
Visus šiuos motyvus sujungus į vieną, tai veiks kaip pakankama motyvacinė sistema.
– Kodėl kaip lūžio tašką įvardinate 2019 m., kuo jie ypatingi?
– Ateinančiais metais mums jau nebereikės didinti krašto apsaugos biudžeto, liks lėšų. Dėl to nuo 2019 m. galėsime įgyvendinti daugelį dalykų, apie kuriuos kalbėjome eidami į rinkimus.
– Gal skaičiavote, kiek valstybei kainuos trys metai mokestinių lengvatų naujai įsteigtoms įmonėms?
– Neskaičiavau. Remiuosi tuo, kad jei Vyriausybė mato galimybes mokesčius metams atidėti visoms naujoms įmonėms, tiek miestuose, tiek regionuose, tai manau, kad jei mes trims metams atidėsime mokesčius rajonuose dirbančioms įmonėms, biudžetui tai nebus didelis praradimas.
Be to, regionuose nereikėtų taikyti kriterijaus, kad lengvata galioja tik pirmai įsteigtai įmonei. Užtektų to, kad tai nebūtų tapatus verslas tam, kuriuo jau užsiimi.
Mums svarbu skatinti investicijas, nes tada labiau išnaudotume jau turimą infrastruktūrą. Dabar mokyklos ir darželiai stovi tušti.
Tačiau gal ne tik parama ir lengvatos skatina žmones investuoti. Palyginkime sostinę, kuri, kalbant apie investicijas, neblizga, ir Kauną, sugebantį pritraukti naujus verslus. Šiandien abiem miestams galioja tie patys įstatymai.
Tai, ką mes dabar matome, akivaizdžiai rodo, jog mero ir savivaldybės tarybos darbas ir pastangos gali duoti rezultatą. Turime du aiškius pavyzdžius. Vilnius, kuris turi kur kas didesnį potencialą nei Kaunas, dėl valdžios neveiklumo tampa beviltišku miestu. Kaip Seimo narys matau, apie kokius projektus kalba Kauno vadovai ir kaip jie į juos eina.
Savivalda yra kūrėjas, galinti paskatinti žmogų kraustytis arba likti regione. Vietos valdžia taip pat turi pasistengti. Tačiau reikia aiškia pasakyti, kad būsimi savivaldos rinkimai bus įdomus, nes Lietuvos gyventojai turės apsispręsti, kas valdys miestus. Šiandien turime gyvą pavyzdį, ką gali vietos valdžia.
Vėl grįšiu prie Kauno ir Vilniaus. Greičiausiai nutiks taip, kad netgi svarbiausias šalies stadionas, kur vyks svarbiausios varžybos, bus Kaune.
Kitas pavyzdys Druskininkai. Ką bekalbėtume apie jų valdžią, rezultatas yra. Jie turi tai, ko trūksta daugeliui – viziją, kuria kryptimi turi vystytis kraštas.
Kalbant apie dar mažesnius miestus, šiandien visi, kurie yra buvę pas mus, norėtų gyventi Naisiuose.
Reikia tiesiog pabūti gyvenvietėje, kad suprastum, kodėl ten viskas gerai ir kodėl į Šiaulių pakraštyje esančiame kaime rengiamą festivalį, kuriame nėra alkoholio, suvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių.
Mūsų pagrindinė užduotis ir yra investuoti taip, kad žmones padarytume laimingesniais.
– Išvardinkite kelis pagrindinius dalykus, neskirstant pagal prioritetus, kuriems skyrus valstybės paramą žmones būtų galima padaryti laimingesniais.
– Kultūra, švietimas galbūt energetika. Nekalbu apie lengvatas ir verslą. Pavyzdžiui, energetika Lietuvoje apgailėtina. Dėl to mūsų žmonės praranda labai daug. Valstybės valdymo aparato pertvarka tai ne investicija, tai tiesiog tvarkos įvedimas.
Mūsų žmonės emigruoja ne tik dėl atlyginimo, bet dėl saugumo, kultūrinio gyvenimo.
– Nuolat užsimenate apie emigrantų skatinimą sugrįžti. Ar nebus priešpriešos, kad vieniems atiteks lengvatos ir parama, kitiems tik mokesčiai, iš kurių šios lengvatos skiriamos?
–Negalime taip kalbėti, nes emigrantai išvažiavo ne todėl, kad jiems taip geriau. Tiesiog mes patys nesusitvarkėme šalies viduje. Tiek valdžia, tiek verslas. Tos pačios sąlygos turi būti taikomos visiems Lietuvos piliečiams.
Šiandien kai kurios interesų grupės jau kalba, kad nebereikia kalbėti apie emigrantus, o reikia rūpintis imigrantais. Tai būtų didelė klaida. Manau, kad būsime visi laimingesni jei pasistengsime susigrąžinti išvažiavusius. Šeimos susijungs ir taps laimingesnėmis.
Turiu priekaištų ir verslui. Negražu norėti didinti pelną ne didinant veiklos efektyvumą, o atsivežant pigesnę darbo jėgą. Taip, imigrantai iš Ukrainos ir Baltarusijos apkraus nenaudojamą infrastruktūrą, leis padidinti pelną, tačiau mūsų pačių žmonių laimingesniais nepadarys.
Tas pats ir su studentais iš Afrikos bei kitų šalių. Jie nesprendžia aukštojo mokslo problemų, nes mūsų pačių studentų sumažėjo per pusę. Be to, daugeliui atvažiavusių studentų svarbiausia ne studijų kokybė, o tai, kad atsiveria vartai į Europą.
– Kiek šiandien Lietuvos verslas, žiūrint į augančią ekonomiką, būtų pajėgus mokėti žmonėms?
– Šiemet privatus verslas algas didino apie 10 proc. Manau, tai arti galimybių ribos. Matau, kad darbo rinkoje jau tokia padėtis, kad sąlygas diktuoja nebe darbdavys, o darbuotojas. Laikai pasikeitė.
Bėda ta, kad efektyvumas didėja mažiau nei atlyginimai. Per kelis metus tai išsilygins ir atsiras rezervų dar didinti atlyginimą.
Turime bėdų su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais. Pirmas būdas padidinti algas yra veiklos efektyvinimas. Kitas, nuo 2019 m. mums liks 170 mln. eurų, kurių nereikės skirti krašto apsaugai ir šie pinigai galės būti skirti biudžetinių įstaigų darbuotojams. Mūsų koalicijos pagrindiniai uždaviniai gyventojų pajamų didinimas ir socialinės atskirties mažinimas.
– Kaip laikosi Jūsų paties žemės ūkio bendrovės?
– Savo verslu dabar, kai esu Seime, domiuosi tik paviršutiniškai. Kiek žinau, regionuose, kur derlių buvo galima nuimti, jis didesnis nei pernai. Kainos taip pat aukštesnės. Problema, kad yra keletas regionų, kur javų dėl lietaus nepavyksta nukulti. Tokių metų tiesiog neatsimenu, nes pasėliai virto ežerais, o kombainus iš laukų traktoriais traukiam po 70 kartų.
Įdomu tai, kad nors Lietuva mažas kraštas, klimatinės sąlygos kardinaliai skiriasi atskiruose rajonuose. Mums pasisekė tiek, kad dėl klimato nenukentėjo pagrindiniai grūdininkų kraštai, pavyzdžiui, Suvalkija. Netektys nederlingose žemės.
Žinoma, ūkininkams, kurie pateko į šias zonas, tai tragedija. Jei nebus rasta būdų, kaip jiems padėti, šimtai žmonių atsidurs ties bankroto riba.
Kalbant apie visą šalies agrosektorių, tragedijos nėra ir metai bus geri.
Ačiū už pokalbį.
