Nepaisant to, o gal kaip tik dėl to, dauguma perkančių savo pirmąjį būstą (ypač jaunų žmonių), šią vieną svarbiausių gyvenimo investicijų vykdo pakankamai atmestinai ir per daug negalvodami. Kas ilgainiui kainuoja ne tik pinigus, bet ir sveikatą.

Pateikiama jums ištrauką iš žurnalo „Investuok“ ką tik išleistos elektroninės Tautvydo Marčiulaičio knygos „Kaip nusipirkti būstą Lietuvoje. Trumpas gidas kiekvienam pirkėjui“.

  • Fiksuojantys palūkanas statistiškai visuomet permoka
  • Tačiau dėl ramybės permokėti nėra blogai
  • Fiksavimas yra labai asmeniškas pasirinkimas
  • Šiandien fiksuoti labai neapsimoka, nepaisant atrodo priešingai

Visuomet imantys paskolą gauna klausimą – norite fiksuoti palūkanas, ar palikti jas kintamas? Pasiteiravus, ką tai reiškia, dažniausiai atsakoma, jog palūkanas užfiksavus, Jums kurį laiką nereikės rūpintis, jog įmokų dydis gali keistis dėl palūkanų pokyčių.

Iš esmės tai yra tiesa. Kadangi EURIBOR yra pastoviai kintantis dydis, nes, kaip minėta, jį nustato rinkos sąlygos bei centriniai bankai, kiekvieną kartą perfiksuojant palūkanas, jos gali padidėti arba sumažėti, dėl ko padidėti arba sumažėti gali ir Jūsų įmoka bankui.

Kartais tie pokyčiai gali būti žymūs. Pavyzdžiui 2005–2006 metais vos per kelis metus ne vienam paskolą turinčiam įmokos bankui padvigubėjo. Dėl ko žmonės smarkiai nukentėjo. Tad palūkanų fiksavimas atrodo pakankamai logiškas dalykas. Ypač įvertinant tai, jog šiandien jos sukasi aplink nulį, todėl niekur kristi nebegali, todėl gali tik kilti, todėl gali atrodyti, kad verta fiksuoti!

Tačiau viskas ne taip paprasta. Teoriškai – taip, kadangi palūkanoms žemyn judėti nebėra kur ir jos gali tik kilti, apsidrausti nuo to būtų lyg ir logiška. Tačiau praktiškai egzistuoja ir trečias variantas: palūkanos gali išlikti nepasikeitusios.

Jei naiviai tikėtis, jog bankas leis fiksuoti nulinį EURIBOR, Jūs klystate. Bankas yra pelno siekianti verslo organizacija. Todėl EURIBOR pasiūlys Jums fiksuoti ne ties nuliu, o, pavyzdžiui, ties 1 procentu. Kas reikš, jog jei EURIBOR palūkanų norma nepakils iki 1 procento, Jūs bankui permokėsite.

Kitaip sakant, jei fiksuosite EURIBOR ties 1 procentu, o rinkoje jis bus nulis, tuomet sutartą laiką Jūs bankui mokėsite 1 procentu daugiau, nei galėtumėte mokėti, jei palūkanų nebūtumėte fiksavę.

Sakysite, kad taip sąžininga, nes apsidraudžiate nuo palūkanų staigaus šuolio ir už tai reikia susimokėti? Žinoma, už saugumą ir stabilumą finansų pasaulyje susimokėti reikia visuomet, be absoliučiai jokių išimčių.

Tačiau ką Jums pamiršta detaliai nupasakoti bankai, tai savo skaičiavimo metodiką, kuria naudojasi apskaičiuodami, kokią fiksuotų palūkanų normą pasiūlyti klientui. Nesiveliant į techninius dalykus, ši palūkanų norma apskaičiuojama taip, jog su 97–99 procentų tikimybe iš palūkanas fiksuojančių klientų bankas uždirbtų pinigus. Kitaip sakant, 97–99 procentai žmonių už palūkanų fiksavimą permoka.

Todėl nors mintis, jog palūkanas užfiksuosite ir galėsite miegoti ramiai yra viliojanti, tačiau kalbant visiškai matematiškai ir statistiškai, pasinaudoję tokia galimybe Jūs tiesiog išmesite pinigus.

Ir tai tikrai ne visuomet yra blogai. Pinigus žmonės mėto aibei dalykų, nuo cigarečių iki saldumynų. Todėl išmesti dalį ir ramesniam miegui dėl paskolos nėra itin blogas pasirinkimas. Tačiau reikėtų suprasti paprastą dalyką, jog žmogus, kuris palūkanų nefiksuos, už paskolą per visą laiką sumokės mažiau nei tas, kuris jas fiksuos.

Juo labiau, kad palūkanas dažniausiai galima fiksuoti tik 3 ar 5 metams, kas reiškia, jog per sekantį fiksavimą jos greičiausiai bus didesnės, dėl ko per ilgą laiką vis tiek privalėsite mokėti tiek didesnes, tiek mažesnes palūkanas.

Kas dar blogiau, jog jei šiandien palūkanos yra itin žemos, tai po 3–5 metų jos tikrai bus aukštesnės. Todėl jei manote, kad palūkanas fiksuoti kaip ir norėtųsi, turbūt racionaliau paskolą imant šiandien bent kelis metus palaukti ir fiksuoti jas 2018–2019 metais.

Pilną knygos versiją galite įsigyti žurnalo „Investuok“ elektroninėje parduotuvėje.