„Nemoku dainuoti, neišlaikau natos“ – atskleidžia moteris. „Sunkusis metalas man tinka, nes tereikia deklamuoti žodžius“. Inge prisimena laiką, kai jautėsi, jog niekam nebėra svarbi dėl savo amžiaus – tada į pagalbą atskubėjo jos jaunesni draugai, pasiūlę eilutes skaityti sunkiosios muzikos fone.

Manhattan Camerata nuotr.

Pasaulis greitai įsimylėjo šią močiutę, šūkaujančią savo poeziją angliškai ir vokiškai. Inge visus tekstus rašo pati – jai netrūksta naujų ir šviežių idėjų medžiagai.

Pagrindinės moters temos apima žmogiškumą, meilę, gamtą, neapykantą ir nemelavimą sau. „Metalas nėra poezija, tai žinutės“ – sako moteris.

Manhattan Camerata nuotr.

Moters gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – prasidėjus karui, jos tėtis paspruko į Angliją. 1942-aisiais Inge mamos draugė padėjo šeimai pabėgti į Šveicariją už nemenką atlygį – visas jos brangenybes.

Po karo baigties Inge su pirmuoju savo vyru, muzikantu Otto Kollman, persikėlė į Los Andželą. Porelė dirbo Holivude – Inge mokėjo groti pianinu, tad su Otto kūrė dainas tokiems muzikantams, kaip Nat King Cole bei Dean Martin. Šeštojo dešimtmečio pradžioje jai atsibodo miesto netikrumas ir, išsiskyrusi su vyru, išsikraustė.

Wikipedia Commons nuotr.

Inge sako, jog gyvenime labiausiai vertina laisvę. Artėjant 97-ajam gimtadieniui, ji sako, jog nesigaili nieko. „Atvirai, brangieji, man nerūpi.“ – laisvabūdiškai sako senolė.

Kviečiame pamatyti jos grupės muzikinį vaizdo klipą: