Svarbu įvykį užfiksuoti
Anot advokato, patekus į tokią situaciją reikėtų likti eismo įvykio vietoje bei apie jį pranešti pareigūnams, kad jie atvykę galėtų užfiksuoti įvykio aplinkybes – nubraižytų schemą, paimtų vairuotojo paaiškinimus, užfiksuotų automobiliui padarytus apgadinimus, užfiksuotų defekto pobūdį, esant galimybei nufilmuotų ar nufotografuotų patį defektą. Advokato teigimu, nustačius tokias aplinkybes galima imtis tolesnių veiksmų.
Paklaustas, ar pareigūnai vyksta į tokius iškvietimus, advokatas patarė būtinai su jais susisiekti, o teismų praktika rodo, kad pareigūnai į tokio pobūdžio įvykius reaguoja, fiksuoja jų aplinkybes bei vertina ar yra vairuotojui tenkanti atsakomybė – ar jis konkrečiu atveju nepadarė nusižengimo, kuris galėtų lemti tokias pasekmes.
„Pavyzdžiui, jei konkrečiu atveju koks nors kelio nelygumas ar duobė būtų paženklinti, aptverti, atitverti ir aiškiai matomi, galima būtų spręsti ar vairuotojas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Bet jei galimybės pastebėti kelio trūkumą buvo ribotos, ypač tamsiuoju paros metu, ypač, kai meteorologinės sąlygos yra sudėtingos – lietus, šlapdriba, intensyvus eismas, tai iš tikrųjų pažeidimų iš vairuotojo pusės būtų sudėtinga konstatuoti.
Draudimo sutartis lemia tolimesnius veiksmus
Kai įvykį užfiksuoja pareigūnai, anot D. Butvilavičiaus, toliau viskas priklauso nuo to, ar vairuotojas turi Kasko ar įprastą civilinės atsakomybės draudimą.
„Jei vairuotojas turi Kasko, jis nedelsdamas gali kreiptis į savo draudimo bendrovę, kuri pagal sudarytą Kasko draudimo sutartį atlygins padarytus nuostolius ir vėlesnis žalos atlyginimo įgyvendinimas jau yra draudimo bendrovės rūpestis.
Tais atvejais, kai transporto priemonės savininkas neturi Kasko draudimo, jis turėtų kreiptis į turto vertintojus, kurie nustatytų transporto priemonei padarytus defektus, jų apimtį, nustatytų dėl šio įvykio padarytus nuostolius. Vairuotojas taip pat gali kreiptis į automobilių servisą, kur automobilis taip pat būtų apžiūrėtas ir išsamiai įvertintas atsižvelgiant į padarytus apgadinimus. Tada, surinkus visus nuostolius pagrindžiančius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas žalos faktas ir jos dydis, pateikiant pretenziją transporto priemonės savininkas turėtų kreiptis į tos gatvės ar kelio savininką.
Kelio savininkų tikslas – įrodyti vairuotojo kaltę
D. Butvilavičius pasakojo, kad jo darbo praktikoje yra buvę atvejų, kai savivaldybės patirtus nuostolius atlygina pretenzine, o ne teismo, tvarka, tačiau neretai tokie klausimai yra sprendžiami būtent teisme, nes savivaldybės turėdamos savo teisininkus ginasi ir įrodinėja, kad tokia žala buvo patirta dėl vairuotojo neatsargumo.
„Tačiau įvertinus teismų praktikos visumą būtų galima sakyti, kad bylos išsprendžiamos palankiau nukentėjusiųjų naudai“, – aiškino D. Butvilavičius.
Įrodžius, kad dėl patirtos žalos iš tiesų atsakingas yra kelio ar gatvės savininkas, anot advokato, nukentėjęs asmuo gali prašyti atlyginti ir dėl bylinėjimosi – advokato paslaugų – patirtas išlaidas.
„Teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis jei nukentėjusi pusė naudotųsi profesionaliomis advokatų paslaugomis, o laimėjus byla yra galimybė prisiteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą“, – aiškino advokatas.
D. Butvilavičius prisipažino, kad tokios bylos praktikoje yra dažnos, mat svarbu ne tik tai, kad kai kuriuose ruožuose keliai vis prastėja, tačiau ir tai, kad patys vairuotojai vis dažniau nusprendžia nebetylėti ir ieškoti tiesos.
„Didėjantis skaičius vairuotojų, kurie patiria tokio pobūdžio žalą ir vėliau siekia tos žalos atlyginimo, iš tikrųjų lemia tokią tendenciją ir šios problematikos iškėlimą“, – komentavo D. Butvilavičius.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau.
