Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymo projekte numatyta, kad „asmenys, kurie naudojasi valstybinės reikšmės keliuose šių kelių valdytojo teisėtu pagrindu valdomomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis, už suteiktas elektromobilių įkrovimo paslaugas atsiskaito su valstybinės reikšmės kelių valdytoju. Elektromobilių įkrovimo paslaugos kainos dydžio apskaičiavimo metodiką nustato susisiekimo ministras“.
Tiesa, apie tai, kad nemokamų elektromobilių įkrovimo stotelių nebeliks, buvo kalbama ir anksčiau. Dar 2022 metų rugpjūtį Susisiekimo ministerijos atstovė Aistė Gasiūnienė teigė, kad nemokamos įkrovimo stotelės bus naujinamos ne dėl brangstančios elektros, o dėl susitarimo gaunant ES paramą šiam tikslui.
„Tiesiog 2023 metais baigiasi susitarimas teikti nemokamas paslaugas už europinius pinigus prieš penkerius metus daugiausia ant greitkelių Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Panevėžys įrengtose 28 stoteles. Tokia buvo sąlyga“, – aiškino ministerijos atstovė.
Tiesa, tuomet taip pat buvo skelbiama, kad iki 2030 metų Lietuva planuoja pastatyti 6 tūkst. naujų stotelių bei tam skirti apie 90 mln. eurų.
„Buvo klausimas, ką toliau daryti ir po konsultacijų su verslu buvo nuspręsta, kad nebereikia palikti tokios valstybinės elektromobilių skatinimo priemonės, nes ji yra didelė ir nemaloni konkurencija su privačiu verslu“, – pridūrė ji.
Pasak A. Gasiūnienės, stotelių išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 300 tūkst. eurų per metus.
„Jų išlaikymas valstybei buvo nepigus – pradžioje, kaip skatinimo priemonė tai buvo kaip ir pateisinama, tačiau nors dabar tos infrastruktūros elektromobiliams tikrai yra nemažai, vis tik lietuvaičių mentalitetas yra toks – kam man krautis už savo pinigus, jei galiu pasikrauti nemokamai ir už mane sumokės kiti mokesčių mokėtojai“, – sakė A. Gasiūnienė.
Kokia tiksliai bus nustatyta įkrovimo kaina – dar neaišku, mat Susisiekimo ministerijos teigimu, kainos dydžio apskaičiavimo metodika bus parengta šiais metais. Vis dėlto, kaip įkainiai bus apskaičiuojami, ministerija jau yra numačiusi.
„Ši metodika apims įkrovimo paslaugos suteikimo, įkrovimo infrastruktūros išlaikymo ir administravimo kaštus. Tai – elektros kaina, elektros energijos perdavimo kaina, elektros galios mokestis, įrangos priežiūros ir remonto kaštai, informacinės sistemos palaikymo kaštai, skambučių centro – pagalbos tarnybos kaštai, mokesčių surinkimo tarpininko kaštai, kuriuos patiria valstybinės reikšmės kelių valdytojas, sudarydamas galimybę naudotis jo valstybinės reikšmės keliuose įrengtomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis“, – nurodė Susisiekimo ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.
Paklausus, ar apmokestinus įkrovimą, tokių stotelių keliuose padaugės, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai teigė, kad naujų įkrovimo stotelių įrengimas, kol kas, nėra numatytas, o Susisiekimo ministerija nurodė, kad šia plėtra sparčiai domisi privatus verslas.
„Privatus sektorius vis plačiau domisi viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių šalia valstybinės reikšmės kelių įrengimo galimybėmis. Privataus sektoriaus atstovai ir patys nurodo, kad neapmokestinta valstybės valdoma elektromobilių įkrovimo infrastruktūra iškreipia rinkos sąlygas ir stabdo spartesnes privačias iniciatyvas“, – teigė Susisiekimo ministerijos atstovė.
Pagal keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros įstatymo nuostatas, apmokestinimas gali būti taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.
