Žurnalistų kalbintas Vilniaus miesto savivaldybės įmonės JUDU Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius teigė, kad dėl tokios statistikos nereikėtų džiūgauti, mat tai labiau kelia liūdesį. Jis pastebi, kad gatvės išlieka tokios pačios, erdvės jose nedaugėja, o štai automobilių skaičius nemažėja.

Vilniečiai dažnai skundžiasi, kad spūstys susidaro net ir ne piko valandomis, arba tuo, jog prireikus surasti stovėjimo vietą, tai užtrunka gerokai ilgiau nei norėtųsi.

„Automobilių skaičius, iš tiesų, yra labai didelis ir visi automobiliu naudojasi vienu metu. Neturime tiek nei stovėjimo vietų, kad kiekvienas turėtų savo individualią ir galėtų greitai ją rasti, tiek ir gatvėse trūksta vietos ir jos tampa užkištos automobiliais. Ypatingai piko metu“, – kalbėjo J. Damidavičius.

Savivaldybės atstovas teigė, kad statistika taip pat rodo, kad apie 30 proc. automobilių, kasdien zujančių mieste, į jį įvažiuoja iš rajono, todėl spūstyse stovi ne tik miesto gyventojai, tačiau ir į darbus ar kitais reikalais iš Vilniaus rajono atvykę vairuotojai.

Tiesa, rajonuose gyventojams tenkantis automobilių skaičius yra didesnis nei centre gyvenantiems vilniečiams. Paklaustas, ar tai lemia per mažai išvystyta viešojo transporto sistema, J. Damidavičius teigė, kad susisiekimas viešuoju transportu vyksta pačiuose rajonuose.

„Miestas organizuoja savo maršrutus, rajonas organizuoja savo maršrutus ir ta koordinacija yra labai minimali. Tai čia ir yra problema, kad rajono gyventojai viešuoju transportu gali naudotis, tačiau jiems yra sudėtingiau nei tai būtų galima dalyti jei atsirastų koordinavimasis tarp rajonų“, – teigė JUDU atstovas.

Paklaustas, ar tokia statistika gali tapti priežastimi keisti miesto eismo strategiją, J. Damidavičius teigė, kad šie skaičiai žinomi jau nuo 2018 metų, kai mieste buvo patvirtintas planas, kaip iki 2030 metų galėtų būti keičiami gyventojų keliavimo įpročiai, sudarant galimybę didesniam gyventojų skaičiui keliauti viešuoju transportu bei sukurti patogią alternatyvą rinktis ne nuosavą automobilį, o kitus keliavimo būdus.

„Toji strategija yra darnaus judumo planas ir to įgyvendinimas ir yra tas planas, kuris, tikėkimės, iki 2030 metų padės suvaldyti tą chaosą ir surasti kelionių mieste balansą“, – aiškino J. Damidavičius.

Savivaldybės įmonės atstovas teigė, kad pastaruoju metu didžiausios investicijos nukreipiamos į viešąjį transportą.

„Viešojo transporto, maršrutų atnaujinimą, jų dažnumą, kas kelia kokybę tiems keleiviams, kurie naudojasi viešuoju transportu bei skatina kitus naudotis paslaugomis, kurios atitinka jų lūkesčius ir sudaro konkurenciją kelionėms automobiliu“, – aiškino savivaldybės atstovas.

Anot jo, didesnis dėmesys skiriamas ir dviračių infrastruktūrai, kuri kuriama ne tik mėgėjams, tačiau ir siekiant paskatinti naujus keliavimo įpročius.

Paklaustas, kodėl Vilnius taip išsiskiria, netgi lyginant jį su tokiais miestais, kaip Londonas ar Berlynas, J. Damidavičius teigė, kad tai, veikiausiai, susiję su įpročiais, mat lietuviams automobilio turėjimas ir naudojimas vis dar yra labai svarbūs įprastame gyvenimo ritme.

„Automobilis dažniausiai yra tai, kuris būna antras pirkinys iškart po to, kai įsigyjamas nuosavas būstas. Taip pat tai vis dar yra prestižo reikalas. Tad toji kultūra ir įpročiai yra būtent tai, ką turėtume keisti – ne tik spręsti infrastruktūra, tačiau ir suvokiant, kaip galime keliauti mieste“ – aiškino J. Damidavičius.

Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite pamatyti žemiau: