Vienas iš vidutinio greičio matavimo ruožų prasidėtų prie, vadinamojo, Vingio parko viaduko. Jo pabaiga – pravažiavus, vadinamąjį, Seimo tunelį.

Taip pat matuokliai vidutinį greitį matuos Vakariniame aplinkkelyje nuo Pilaitės prospekto iki Oslo gatvės, Teodoro Narbuto gatvėje nuo Laisvės prospekto iki Sėlių gatvės.

Dar vienas sektorinis ruožas kas kažkiek laiko keis savo vietą.

Nors kai kurie vairuotojai vidutinio greičio matuoklių atsiradimą Vilniuje vertina teigiamai ir žiūri į tai kaip į priemonę, mokančią kultūringo vairavimo, didžioji dauguma vairuotojų šios idėjos nepalaiko ir mano, kad eismo reguliavimui užtenka ir gatvėse esančių ženklų bei paprastų greičio matuoklių.

Vilniaus meras sako, kad šis sprendimas priimtas siekiant ne bausti vairuotojus, o dėl jų saugumo.

„Piko metu turime kamščius, bet ne piko metu ir savaitgaliais turime, iš tikrųjų, greitąsias gatves, kuriose yra, reikia pripažinti, mėgėjų palakstyti“, – LNK žiniose aiškina Valdas Benkunskas.

Savivaldybės atstovai tikina, jog lėčiau važiuojant, daugiau kamščių nesusidarys.

„Pavyzdžiui, vienas iš ruožų mus nuo Čiurlionio tilto iki išvažiavimo iš tunelio ir atvirkščiai. Tai šitoje vietoje matome sisteminį greičio viršijimą ir tada, kai visi viršydami greitį suvažiuoja arba iki pedagoginio žiedo, arba į kitą pusę, jie nespėja pasiskirstyti per tuos jau susiaurėjusius kelius“, – teigia Vilniaus savivaldybės eismo organizavimo vedėjas Rimantas Baravykas.

Valdininkui pritaria ir eismo ekspertai, esą ir taip jau dėl remontų kamščiuose skęstančiame Vilniuje – blogiau nebus.

„Ypatingai senamiesčiuose, kur didelis intensyvumas automobilių, eismo pralaidumas didėja ne didinant greitį, bet mažinant greitį. Tas dalykas ir čia vyksta, paprasčiausiai, nes mažesniam greičiui – mažesnė incidentų tikimybė“, – teigia eismo ekspertas Darius Kanapinskas.

Kanapinskas neslepia – šiose gatvėse, kur bus įrengti sektoriniai greičio matuokliai, vairuotojai palakstyti mėgsta.

„Paimkime Geležinio vilko gatvę. Kad ir šiandien iš ryto važiavau, kada buvo intensyvesnis dar eismas, bet pravažiuoti griežtai, pagal taisykles yra neįmanoma, nes tau pačiam pasidaro nebesaugu, nes tau kažkas prie galo stoja, kažkas tai lenkia, kažkas tai kažkaip ir tu nori, nenori – tave pradeda stumti tuo ritmu“, – patirtimi dalinasi jis.

Tačiau kiti ekspertai kelia klausimą, ar šiose gatvėse tikrai būna tiek daug avarijų? Esą daugumoje vietų galima važiuoti dar greičiau nei yra leidžiama.

„Tarkime, Justiniškių gatvė – keturių juostų kelias su skiriamąja juosta ir penkiasdešimt. Ir ten dažnai ir trikojai stovi, ir visa kita. Na ir dabar galvoju, palaukite, siauresnėje gatvėje būna šešiasdešimt, septyniasdešimt, o čia keturių juostų, su skiriamąja ir tvora, ir krūmais, ir viskuo – 50. Galvoju, kodėl čia reikia?“, – dėl greičio klausimus kelia eismo ekspertas Artūras Pakėnas.

Be to, pasak A. Pakėno, reikia baigti su vadinamomis greičio tolerancijomis. Vieša paslaptis, kad greičio matuokliai šiek tiek viršijančių greitį – nefiksuoja.

Eismo ekspertas dalinasi, kad dėl to sunkumų jam kyla ir susikalbant su mokiniais. Jie nori važiuoti kur kas greičiau nei yra leidžiama. Įrodyti, kad taisyklių reikia laikytis, darosi vis sunkiau.

Be vidutinio greičio matuoklių, sostinėje artimiausiomis savaitėmis pradės veikti ir 16 naujų stacionarių matuoklių. Vieno tokio matuoklio kaina – apie 50 000 eurų.

„Tie, kurie yra už šviesoforo šiek tiek stovintys, jie fiksuoja ir raudono šviesoforo signalo pažeidimus ir „Stop“ linijos bei „A“ juostos pažeidimus“, – teigia Vilniaus savivaldybės eismo organizavimo vedėjas R. Baravykas.

Visą LNK žinių tarnybos reposrtažą galite peržiūrėti žemiau.