Vis dėlto, ne visi gyventojai prašomos kantrybės turi. Mieste kalbinti vairuotojai pripažino, kad vykdomi darbai džiugina mažai.

Paklausta, kaip vertina tokius užmojus, viena vairuotoja teigė, kad tai vertina prastai, kitas vairuotojas teigė, kad labiausiai pasipiktinimą kelia siaurinamos gatvės.

„Ten kur siaurina gatves be jokio teisinio pagrindo. Vietoj to, kad normaliai plėstume, jas siaurinam“, – kalbėjo vairuotojas.

Kiti nieko blogo dėl remonto nemato, tiesa, prisipažįsta esantys sostinės svečiai.

„Aš ne vietinė, bet man gan tvarkingai viskas atrodo ir su elektromobiliu, be to, yra paprasta“, – sakė vairuotoja.

„Dabar nepatogu, bet paskiau gal bus gerai“, – kalbėjo kitas kalbintas vairuotojas.

„Tos susiaurintos gatvės, žiedeliai, kai atvažiuoji su krovininiu (automobiliu – „Delfi“) – košmaras, sakiau, kad ten nevažiuosiu su prekėm“, – aiškino dar vienas vairuotojas.

Prasčiausios kokybės, sostinėje, yra D kategorijos gatvės, būtent tos mažiau judrios – einančios tarp gyvenamųjų namų. Jau remontuojamos ir jos, tačiau didžiausias dėmesys iš pradžių – kitur.

„Pirmiausia, esmines gatves sutvarkome ten kur vyks NATO summitas iki liepos vidurio, tai darbai bus pabaigti iki liepos 1 dienos, praktiškai tose atkarpose, kur važiuos delegacijos, ir tada darbai bus tęsiami likusioje miesto dalyje“, – kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Beveik du su puse kilometro (2414 m) bus suremontuota Liepkalnio gatvės, beveik du kilometrai (1814 m) Savanorių prospekto, kiek daugiau nei pusantro kilometro (1746 m) Laisvės prospekto, panašiai (1403 m) Panerių gatvės. Žinoma, dėl NATO viršūnių susitikimo bus suremontuota Goštauto gatvė (1399 m).

Naujasis meras kartoja, kad siaurinti gatvių neketinama.

„Iš esmės naujų projektų mes nepradėsime tol, kol nesusitvarkysime su tais šimtais kilometrų prastos būklės gatvių. Esamų gatvių standarte, kurių mes turime, kaip minėjau, 1100 kilometrų, artimiausiu metu tokių eksperimentų nebebus“, – teigė V. Benkunskas.

Tačiau opozicijoje esantis Artūras Zuokas tikina, kad nauja valdžia jokio žygdarbio čia nedaro, esą, tiesiog nustojo siaurinti gatves.

„Vidutiniškai Vilniaus mieste, iki praėjusių metų, buvo atliekama apie 80 kilometrų darbų gatvėse jas asfaltuojant arba remontuojant. Aišku, humanizavimo procesai, taip vadinamieji, sustabdė daugelį darbų, plius, juos ženkliai pabrangino, tai dabar mes grįžtame į tai, daugmaž, kas buvo prieš keletą metų. Tai taip sakant, naujiena gal jau ne tokia ir didelė“, – aiškino A. Zuokas.

Be to, anuot A. Zuoko, daug gatvių remonto darbų nauja valdžia pradėjo per vėlai ir vargu ar spės išasfaltuoti tai, kas numatyta. Taip pat, esą, išasfaltuoti keliai tik leis patogiau važiuoti, kamščių problemos tai visiškai nesprendžia. A. Zuokas žino ir kas kaltas dėl chaotiško Vilniaus transporto.

„Na supraskime, Vilniaus miesto inžinerinei infrastruktūrai vadovauja žmogus neturintis techninio inžinerinio išsilavinimo, na jis daugiau yra viešųjų ryšių specialistas, ponas Nikitinas. Tai kaip galima kalbėti apie kokybiškus sprendimus“, – sakė A. Zuokas.

Vilniaus savivaldybė tikina, kad susisiekimo infrastruktūros politiką formuoja valdančioji koalicija, o vyriausiasis inžinierius ją tik įgyvendina, tačiau neslepia – inžinerinio išsilavinimo Antonas Nikitinas neturi.

„Jisai dirbo nuo 2015 metų savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“, tai infrastruktūrinių žinių jisai turi. Ir jis, kaip žinote, pagal infrastruktūros plėtros įstatymą, įsipareigojęs įgyti inžinerinį išsilavinimą iki 2027 metų“, – sakė Lina Koriznienė, savivaldybės Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėja.

„Kai šiandien Vilniaus mieste, realiai, susisiekimo infrastruktūros darbus projektuoja žmonės net neturėdami inžinerinio išsilavinimo, aš kalbu apie vyriausiąjį miesto inžinierių, tai tol naujasis meras liks įkaitu buvusio mero Remigijaus Šimašiaus ir tos komandos, kuri šiandien ir suvėlė Vilniaus mieste visą susisiekimą ir padarė beprotiškus kamščius“, – teigė A. Zuokas.

Kol politikai ginčijasi, kas kaltas, nepamiršti išasfaltuoti valdžia žada ir dar mieste užsilikusių žvyrkelių. Štai, kad ir Kazio Borutos gatvė, esanti prie pat judrios Geležinio Vilko gatvės, vis dar iš dalies – neasfaltuota.

„Šiemet mes tokių (gatvių – „Delfi“) numatome iki 7 kilometrų, tai pagrinde apims tas atkarpas, kurios yra parengtos pamatavus konkrečių žvyrkelių intensyvumą“, – sakė Ilja Karužis, Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas.

Iš viso, kelių remontui šiais metais, Vilniaus valdžia ketina išleisti apie 40 mln. eurų.

Visą LNK tarnybos reportažą galite pamatyti žemiau.