Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, per pastaruosius dvejus metus užfiksuoti 345 eismo įvykiai, kuriuos sukėlė motociklininkai. Statistika rodo, kad didžioji dalis eismo nelaimių įvyksta birželio-liepos mėnesiais. Patirtiems nuostoliams atlyginti per pastaruosius dvejus metus išmokėta beveik 300 tūkst. eurų. Daugiausiai, beveik 20 tūkst. eurų, išmokėta vairuotojui, į kokio automobilį atsitrenkė saugaus atstumo neįvertinęs motociklininkas.
„Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad daugiausia motociklų nelaimių sukelia per didelis greitis, kai šių transporto priemonių savininkai nusprendžia pralėkti miestų gatvėmis arba tarpmiestiniais keliais. „Motociklininkai pradeda pavojingai manevruoti tarp eismo juostų, kliudo automobilius, viršija saugų greitį. Taip pat nesuvaldo transporto priemonės ir išvažiuoja į priešingą eismo juostą, apvirsta arba nuskrieja į kelkraštį. Dėl mažesnių gabaritų motociklas yra sunkiau pastebimas, todėl kyla susidūrimo pavojus. Taigi, atsargumo ir dėmesingumo reikia ir motociklininkams, ir automobilių vairuotojams”, – sako V. Katilienė.
Draudimo žalų ekspertė akcentuoja ir oro sąlygas. „Itin skaudžios nelaimės įvyksta lyjant lietui ar po lietaus, kai kelio danga tampa labai slidi. Savo praktikoje atsimenu keletą įvykių, kai neatsargus motociklininkų manevravimas lyjant baigėsi žūtimi“, – pastebi V. Katilienė.
Vairuotojai investuoja į saugumą
Nors Lietuvos ir pasaulio motorekordininkas bei „Motogym.lt” taktinio vairavimo treneris Rytis Rafaelis Mežonis giria pagerėjusią motociklininkų vairavimo kultūrą, tačiau pabrėžia ir prastus jų vairavimo įgūdžius.
„Pagerėjo motociklininkų bendruomenės kultūra, gerokai sumenko atskirtis, kuri prieš penkmetį buvo juntama tarp automobilių ir motociklų vairuotojų. Automobilių vairuotojai atsakingiau keliuose elgiasi su motociklininkais, o pastarieji – su keturračių transporto priemonių vairuotojais. Nors gatvėse vis dar galima pajusti automobilius vairuojančių žmonių susierzinimą, kad visiems stovint spūstyje motociklininkas gali ilgam nestrigdamas judėti pirmyn, pravažiuoti pro šalį ir pirmas nuvažiuoti prie pat šviesoforo”, – sako Lietuvos ir pasaulio motorekordininkas bei „Motogym.lt” taktinio vairavimo treneris Rytis Rafaelis Mežonis.
Tačiau, pasak R.R. Mežonio, jei spūstyje vienas paskui kitą išsirikiuotų ne tik automobiliai, bet ir motociklai, jos mūsų šalies gatvėse dar labiau pailgėtų.
Avaringumo statistika neteikia džiaugsmo
Taktinio vairavimo treneris atkreipia dėmesį, kad po karantino pasikeitė mūsų šalies motociklų vairuotojų požiūris į saugumą. „Per pastaruosius pusantrų metų Lietuvoje atsirado daug žmonių, kurie anksčiau nebuvo suplanavę įgyti motociklo vairavimui būtiną vairavimo pažymėjimo kategoriją ir sėsti ant plieninio žirgo“, – kalba R. R. Mežonis.
Jo teigimu, po socialinės izoliacijos daugeliui žmonių motociklo vairavimas tapo nauja saviraiškos forma. „Ši motociklininkų karta ypač daug dėmesio skiria motociklo vairavimo inventoriui: ant transporto priemonės sėda ne su džinsais ir odine liemene, o dėvėdami kuo geriau juos pačius apsaugančius drabužius bei avalynę, investuoja į kokybišką šalmą, naujausias kelių ar alkūnių apsaugas. Anksčiau buvo įprasta kuo daugiau investuoti į motociklą, o dabar vis daugiau dėmesio motociklininkai skiria ne transporto priemonei, o savo saugumui“, – pasakoja R. R. Mežonis.
Jis atkreipia dėmesį ir į ne itin džiuginančią tendenciją, kad gerai save apsisaugoję, vairuodami motociklus su ABS, antislydimo ir kitomis sistemomis, vairuotojai kelyje atsipalaiduoja ir stokoja atidumo. „Avaringumo statistika rodo, kad keliuose griūvančių motociklų ir eismo nelaimių skaičius auga. Tikėtina, kad motociklininkai, į savo saugumą investavę pora tūkstančių eurų, prie vairo jaučiasi gerokai drąsiau ir nekreipia dėmesio į vairavimo įgūdžių trūkumą”, – pabrėžia Lietuvos ir pasaulio motorekordininkas.
Greitis – tiesus kelias į pražūtį
R. R. Mežonis išskiria du motociklininkams svarbiausius veiksnius, kurių nepaisymas gali baigtis eismo nelaime. „Tai – saugus greitis ir atidumas sankryžose. Kiekvienas šviesoforas, pėsčiųjų perėja ir trajektorijų su kitais eismo dalyviais susikirtimas kelyje yra rizikinga vieta, todėl motociklininkai turi išsiugdyti vairavimo refleksą – laikyti ranką ant stabdžio rankenėlės ir sulėtinti transporto priemonę. Nei pagrindinis kelias, nei žalias šviesoforo signalas motociklo vairuotojui nesuteikia galimybių pamiršti apie kitus eismo dalyvius“, – sako taktinio vairavimo treneris.
Jo teigimu, jei motociklininkas važiuoja 50 km/val. greičiu, jis per vieną sekundę įveikia 13 metrų. „Per vieną sekundę vairuotojas praskrieja per visą mokyklos klasę. Jei motociklininkas važiuoja 90 km/val. greičiu, jis per vieną sekundę nuvažiuoja 25 metrus. Toks yra ilgojo miesto autobuso ilgis. Vairuotojo reakcijos laikas, stabdymo aktyvavimas sudaro po vieną sekundę ir tik tuomet prasideda stabdymo kelias. Jei tris sekundes vairuotojas sugaišta važiuodamas 90km/val. greičiu, jis praranda net 75 metrus, kurie galėtų jį išgelbėti nuo eismo nelaimės“, – skaičiavimus pateikia R.R. Mežonis.
Pasak vairavimo trenerio, motociklininkas turėtų visada važiuoti taip, tarsi jis judėtų šalutiniu keliu. „Motociklų vairuotojams itin svarbu sumažinti norą parodyti kitiems, kad būtent jis yra svarbiausias kelyje, ir demonstruoti lyderystę prie transporto priemonės vairo“, – teigia motociklininkas.
Refleksus būtina suformuoti kelyje
R.R. Mežonio teigimu, motociklininkams itin svarbu formuoti vairavimo refleksus. „Čiaudėdami žmonės turi refleksą užsidengti rankomis burną, o matydami metamą daiktą – užsimerkti. Todėl vairuojant motociklą, kai nėra laiko galvoti, kada kurį stabdį ar sankabos rankeną sukti, svarbu būti išmokus pasitelkti ne turimas žinias, o patirties suformuotus refleksus, nes jie kelyje vairuojant suveikia automatiškai“, – pasakoja vairavimo treneris.
Kad šie refleksai susiformuotų, pasak R. R. Mežonio, motociklininkai turi gerinti vairavimo įgūdžius. Kai motociklininkas įgyja vairavimo pažymėjimą, jis įgyja teisę vairuoti – gauna leidimą būti kelyje valdant vieną ar kitą transporto priemonę. Bet, kaip ši patirtis pasiseks, priklauso nuo motociklo techninės būklės, sertifikuotos motociklininko aprangos ir vairuotojo įgūdžių.
Jis motociklų vairuotojams įgūdžiais rekomenduoja rūpintis ne tik pavasarį, bet ir šaltuoju metų laiku, važinėjant aikštelėse. „Jei per žiemą motociklininkas nevažinėja nuo praėjusio sezono pabaigos, pavasarį jis turi vos 40 proc. likusių vairavimo įgūdžių. Padedant treneriui, vairavimo aikštelėje jie gali būti atkurti per pora valandų, savarankiškai – per kelis kartus ilgesnį laiką“, – pabrėžia R. R. Mežonis.
Jo teigimu, pavasarį dažniausiai į eismo nelaimes patenka tie, kurie motociklo vairuotojo pažymėjimą yra įgiję praėjusią vasarą, šiek tiek pavažinėję ir pastatę transporto priemonę iki žiemos. „Pavasarį, kai kelias dar nėra pakankamai įšilęs, padangų temperatūra taip pat nėra pakankamai saugi, požeminės eismo juostos dar yra pakankamai šaltos, o motociklininkas sėda ant transporto priemonės nelaukdamas tinkamų vairavimo sąlygų, nes praėjusį sezoną jis nespėjo pasidžiaugti įgyta teise vairuoti motociklą. Toks vairuotojas turi nulinius motociklo vairavimo įgūdžius, tačiau išvažiuoja į kelią ir stengiasi išmėginti transporto priemonės ribas. Pasukta akseleratoriaus rankena arba staigus posūkis tokiems vairuotojams, deja, itin dažnai baigiasi eismo nelaime”, – įspėja Lietuvos ir pasaulio motociklų sporto rekordininkas.
