Pranešime žiniasklaidai skelbiama, kad penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose balandžio 6-ąją pareigūnai stabdė vairuotojus ne tikrinti, kaip laikomasi Kelių eismo taisyklių ar fiksuoti pažeidimų, o palinkėti savitarpio supratingumo ir pagarbos kelyje bei padovanoti specialiajai akcijai sukurtos raminamosios „antivirduliavimo“ arbatos.
Tokiu būdu siekiama skatinti vairuotojus kelyje vengti pavojingo, chuliganiško vairavimo, staigaus manevravimo, lenkimo neleistinose vietose ir kitų pažeidimų. Akcija raginama būti pakantesniems bei atidesniems, galvoti ne tik apie savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą.
„Šia iniciatyva norime pakviesti visus kurti pozityvumo ir pasitikėjimo kultūrą vairuotojų bendruomenėje, skatinant suvokimą, kad visi galime būti vieni kitiems geranoriški, suprasti vieni kitus kelyje ir taip kartu kurti pagarba grįstą eismą šalyje“, – sako LTSA vadovas Genius Lukošius.
Vairavimo kultūros stoka – vis dar opi problema
Vairavimo kultūra Lietuvoje vertinama tik kiek daugiau nei patenkinamai – 6,3 balo iš 10 galimų (pagal 2021 m. balandžio mėnesį UAB „Spinter tyrimai“ atlikto Lietuvos gyventojų tyrimo duomenis). Daugiau nei pusė šalies vairuotojų (58 proc.) dažniausiai emocijų kontrolę kelyje praranda tada, kai kitas vairuotojas privažiuoja itin arti prie automobilio ir mirksi šviesomis. Pusė apklaustųjų įvardijo, kad juos trikdo iš šalutinio į pagrindinį kelią įžūliai įvažiuojantys vairuotojai. Netramdomą pyktį kelia ir šiurkštus persirikiavimas į kitą eismo juostą bei posūkio signalo nerodymas.
Dėl nekultūringo vairuotojų elgesio miestuose formuojasi spūstys, didėja psichologinė vairuotojų įtampa, kuri kraštutiniais atvejais virsta agresija. Tačiau svarbiausia ir skausmingiausia nekultūringo elgesio pasekmė – avarijos, kuriose žūsta žmonės. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio, eisme dalyvauja visi: skirtingų kartų ir temperamentų žmonės, vairavimo asai ir pradedantys vairuotojai, mėgėjai ir profesionalai, jauni ir vyresni.
„Natūralu, kad skirtingų žmonių nuomonės ar elgesys taip pat skiriasi esant įvairioms situacijoms, tačiau ten, kur turėtų vyrauti tam tikros taisyklės ir siekiama savitarpio sutarimo, išmintinga būtų pasirinkti pagarbų bendravimą. Tai padėtų išvengti nemalonių situacijų, nereikalingo streso ir tikrai būtų mažiau skaudžių pasekmių. Juk dėl šių pasekmių vėliau kenčiame patys“, – Vytautas Grašys.
Nauja sąvoka kelių eismo žodyne
Nors tyrimai taip pat atskleidė, kad per pastaruosius penkerius metus eismo dalyvių kultūra Lietuvoje pagerėjo, visgi yra ką tobulinti. Vairuotojai nurodė, kad prie eismo kultūros gerinimo labiausiai prisidėtų pagarba ir žmogiškasis supratingumas – taip mano net 70 proc. Beveik 60 proc. respondentų paminėjo, jog svarbiausia būtų prisiimti asmeninę atsakomybę už sukeltą situaciją kelyje. Pusė įvardijo, kad itin didelę reikšmę turi suvokimas, jog nelaimingo įvykio aukomis gali tapti ir patys vairuotojai, ir jų šeimos nariai.
LTSA, siekdama skatinti kultūringą vairuotojų elgesį keliuose ir supratingumą bei pagarbą kitiems eismo dalyviams, įgyvendina iniciatyvą „Nevirduliuok“, kurios viena iš aktyvacijų yra Saugaus eismo dienos reidas.
„Nevirduliuok – tai nauja sąvoka, kuri, tikimės, taps kelių eismo dalyvių bendruomenės žodyno dalimi. Nevirduliavimas reiškia pagarbą, savikontrolę, sąmoningumą ir geranoriškumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Norime, kad vairuotojai, kylant emocinei temperatūrai, prisimintų šią sąvoką prieš nepagarbiai ar agresyviai pasielgdami ir pasirinktų konstruktyvesnį būdą išreikšti užplūdusias emocijas“, – sako LTSA vadovas.
Iniciatyvos metu gilinamasi į nekultūringo vairavimo priežastis ir pasekmes, siūloma būdų, kaip išlaikyti pagarbą kitiems eismo dalyviams ir išlikti ramiam kelyje – nuo akcijų keliuose iki bendradarbiavimo su vairavimo mokyklomis, kurios rengia naujus vairuotojus.
Saugumo taisykles priminė ir apskrities pareigūnai
Siekiant atkreipti visų eismo dalyvių dėmesį į eismo saugumo svarbą, skatinti sąmoningumą ir atsakomybės jausmą, puoselėti visuotinai priimtas pagarbaus elgesio normas šių metų balandžio 6 – ąją minint Saugaus eismo dieną Lietuvoje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje taip pat buvo suorganizuota prevencinė saugaus eismo priemonė – ,,Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“.
Pareigūnai nurodė, kad šios priemonės tikslas yra ne tik atkreipti visuomenės dėmesį bei patikrinti ar eismo dalyviai laikosi vienų iš pagrindinių Kelių eismo taisyklių 4 p. (eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu) nuostatų tačiau ir priminti svarbias taisykles:
- priminti, kada privaloma įjungti avarinę šviesos signalizaciją KET 91 p. (avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta:91.1. priverstinai sustojus, kur sustoti arba stovėti draudžiama; 91.2. įvykus eismo įvykiui; 91.3. tikrinančiam pareigūnui sustabdžius; 91.4. sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa; 91.5. kai ji velkama arba vežama jos priekį arba galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso; 91.6. kai vairuotojas akinamas; 91.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų; 91.8. vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ės) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu.);
- priminti, kaip teisingai pastatyti avarinio sustojimo ženklą KET 92 p. (jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.);
- priminti, kada privaloma vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais KET 22 p. (motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.) ir patarti, kurioje transporto priemonės vietoje (ir kodėl) rekomenduojama ją laikyti (lengvai pasiekiamoje vietoje, transporto priemonės salone).
