Aplinkos apsaugos specialistė primena ne tik svarbiausias padangų atliekų tvarkymo taisykles, bet ir pataria, kaip padangas ilgiau išlaikyti tinkamas naudoti, kad nereikėtų jų išmesti ir mažėtų taršos tikimybė.
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovės Veronikos Masalienės, vairuotojai, siekiantys gyventi tvariai ir palikti kuo mažesnį anglies pėdsaką, galėtų pasirūpinti, kad jų naudojamos padangos kuo ilgiau išliktų pakankamai kokybiškos saugioms kelionėms.
„Padangoms, kaip ir bet kuriai kitai automobilio daliai, reikia tinkamos priežiūros – reguliariai tikrinti slėgį, protektoriaus gylį, atlikti ratų balansavimą, naudoti konkrečiam metų laikui pritaikytas padangas. Be to, labai svarbu tinkamai laikyti tuo metu nenaudojamas padangas. Jos turėtų būti sandėliuojamos sausoje, gerai vėdinamoje ir pakankamai šiltoje patalpoje. Nepatariama padangų laikyti šalia radiatorių, cheminių medžiagų, reikėtų vengti ir tiesioginių saulės spindulių. Ant padangų krūvos negalima dėti jokių papildomų daiktų. Padangas be ratlankių reikėtų sudėti stačiai ir reguliariai jas apsukti. Padangas su ratlankiais saugiausia laikyti sukabintas ant kablių arba sudėtas gulsčiai viena ant kitos ir reguliariai sukeičiant jas vietomis“, – patarė V. Masalienė.
Žala gamtai ir žmogui
Jeigu padangos atitarnavo ir yra nebetinkamos naudoti, su jomis reikėtų tinkamai atsisveikinti. Kaip sakė V. Masalienė, senos, ne vietoje išmestos padangos ne tik darko vaizdą, reikalauja papildomų išlaidų jas surinkti ir tinkamai sutvarkyti, bet ir yra pavojingos žmonių sveikatai bei aplinkai.
„Gamtoje padangoms suirti gali prireikti ir 140 metų, jos dažnai tampa gaisro priežastimi. O kai padangos dega tam nepritaikytose krosnyse, į aplinką išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų. Padangos gali kenkti aplinkai ir tada, kai jų krūvą paprasčiausiai apšviečia saulė – į orą išsiskiria metano dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą“, – paaiškino V. Masalienė.
Tuo tarpu pas teisėtus atliekų tvarkytojus patekusios padangos gali būti perdirbtos, o jų guma panaudota, pavyzdžiui, guminėms sporto aikštelių dangoms, atitvarams, guminiams kilimėliams, batų padams, kitiems daiktams gaminti arba energijai gauti. Pakartotinai panaudoti galima ir iš padangų atgautą metalą.
Gyventojams, keičiantiems automobilių padangas, reikėtų įsiminti keturis pagrindinius būdus, kaip atsisveikinti su senomis ir nebereikalingomis.
„Didelė dalis vairuotojų naudojasi autoservisų paslaugomis, tad pirmiausiai reikia žinoti, kad šie privalo priimti senas padangas, kai klientas jas ten keičia į naujas. Antra, padangų pardavėjai taip pat privalo priimti iš pirkėjo senas padangas, kai šis perka padangas tai pačiai transporto priemonei. Tiek autoservisai, tiek pardavėjai privalo priimti tiek senų padangų, kiek klientas įsigyja naujų tai pačiai transporto priemonei“, – teigė V. Masalienė, tačiau pridūrė, kad derėtų rinktis tik tuos autoservisus, kurie savo veiklą yra deklaravę aplinkosaugai, nes tik taip galime būti tikri, kad pas juos patekusios atliekos bus sutvarkytos tinkamai.
Gali atvežti patys
Vairuotojai, kurie padangas keičia patys, turėtų įsidėmėti, kur yra įsikūrusi jiems patogiausiai pasiekiama didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė arba atliekų perdirbimo įmonė. Tam tikrą nebereikalingų padangų kiekį per metus nemokamai galima pristatyti ten.
GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.
Nuo balandžio 1 d. galima važinėti su vasarinėmis padangomis, o nuo balandžio 10 d., draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.
