„Nuo vasario mėnesio pasikeitus reikalavimams, valstybinio numerio ženklų raidžių ir skaičių zonoje negali būti tvirtinimo elementų. O kai kurių automobilių numerio ženkluose tvirtinimo elementai yra matomi, todėl toks numerių tvirtinimas žymimas, kaip nedidelis trūkumas. Po dviejų metų tokius numerio ženklus turinčio automobilio valdytojas privalės pasikeisti numerio ženklus, nes tuomet toks tvirtinimas bus laikomas dideliu trūkumu“, – pasakojo techninės apžiūros darbuotojas.

Techninės apžiūros centre kalbintas vairuotojas, paklaustas, kodėl automobilio numerį priveržė varžtais, teigė, kad tokį sprendimą priėmė stengdamasis išvengti numerio ženklų vagystės, mat jis teigė, kad tokių atvejų, kai numerio ženklai pavagiami – jo praktikoje jau buvo.

Kitas vairuotojas teigė, kad varžtus numerio tvirtinimui panaudojo dėl to, kad važiuojant per balas, jų vanduo neišmuštų numerio ženklo iš rėmelio. Anot jo, tokia situacija buvo nutikusi netgi automobilių plovykloje.

Techninių apžiūrų centrus vienijančios organizacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas teigė, kad toks tvirtinimas, kai varžtais numeriai prisukami juos sriegiant numerio ženklų kraštuose, nėra laikomas trūkumu, mat varžtai būna įsukti už raidžių ir skaičių zonos ribų, todėl neiškreipia vaizdo.

„Problema yra toks tvirtinimas, kai varžtai įsukami į ženklo žymenis – raides ar skaičius, o kai kuriais atvejais žymenys pakeičia reikšmes ir, pavyzdžiui, iš nulio virsta aštuonetu arba aštuonetas virsta šešetu. Yra nemažai atvejų, kai iš arti žmogus aiškiai suvokia, koks tai yra skaičius ar raidė, tačiau automatinės pažeidimų fiksavimo sistemos ir įvairūs trikojai bei sektoriniai greičio matuokliai negeba identifikuoti tikslaus vaizdo.

Remiantis praeitų metų statistika, kurią pateikė policija, yra 300 tūkst. automobilių „nusifotografavę“, tačiau jų numerių identifikuoti automatiniu būdu nepavyko“, – komentavo R. Gabartas.

Tiesa „Transekstos“ atstovas pabrėžė, kad ši tvarka – anokia naujovė, mat ir iki šiol automobilių trūkumai buvo skirstomi į dvi grupes – nedidelius trūkumus, su kuriais automobilis gali dalyvauti eisme ir didelius trūkumus su kuriais automobilis dalyvauti eisme negali, o kai kuriais atvejais numerių tvirtinimas taip pat būdavo pripažįstamas dideliu trūkumu.

„Jau ir iki šiol klaidinantis numerių tvirtinimas buvo laikomas dideliu trūkumu ir tokių automobilių savininkai negaudavo teigiamos techninės apžiūros išvados. Taip pat yra tokių atvejų, kai varžtai į skaičius ir raides yra prisukti taip, kad jie neiškreipia vaizdo, tačiau jie potencialiai gadina valstybinio numerio ženklus, todėl pagal Transporto saugos administracijos priimtą tvarką techninės apžiūros stotys gavo įpareigojimą perspėti vairuotojus, kad jie per du metus, iki 2025 metų vasario 1-osios pasikeistų pažeistus numerių ženklus, kad šie nesukeltų nesusipratimų“, – aiškino R. Gabartas.

Numerio ženklai

R. Gabartas taip pat teigė, kad toks nurodymas nereiškia, kad numerio ženklų visais atvejais negalima tvirtinti varžtais, mat toks tvirtinimo būdas išlieka leistinas, tačiau varžtai turi būti tvirtinami už raidžių ir skaičių zonos ribos.

„Pasižiūrėjus į numerio ženklą, žymenis galima apibrėžti punktyrine linija ir būtent į tą zoną, perimetrą tarp skaičių ir raidžių, negalima sukti varžtų, kniedžių ar kitų tvirtinimo elementų. Į numerio kampus ir tas vietas, kurios neturi įtakos to numerio perskaitymui ir identifikavimui, galima sukti varžtus, kniedes, tačiau svarbu tai daryti proto ribose“, – dėstė „Transeksta“ atstovas.

Pašnekovas nurodė, kad pirmą vasario savaitę, kada buvo daugiau dėmesio skiriama numerio ženklų tvirtinimui, paaiškėjo, kad apie 10–11 proc. automobilių numerio ženklų pritvirtinti neteisingai, tačiau nėra klaidinantys, o apie 1,2 proc. tvirtinimo atvejų buvo tokių, kada numeriai jau buvo sugadinti ir pritvirtinti taip, jog gali būti identifikuoti klaidingai.

Paklaustas, kokie trūkumai dažniausiai fiksuojami lietuvių automobiliuose, R. Gabartas teigė, kad ši statistika bėgant metams nesikeičia ir vis dar dažniausiai fiksuojami trūkumai yra susiję su automobilių žibintais, taip pat stabdžių veikimo efektyvumu bei pakabos detalių, kurios turi įtakos automobilio valdymui, susidėvėjimu.

Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau: