Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius teigė, kad šiuo metu situacija keliuose – nelengva, mat nors žiemiški orai iš vienos pusės gali džiuginti, iš kitos – tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems sukelia nepatogumų.
Patys vairuotojai praneša, kad šalyje daugėja sunkiai išvažiuojamų kelių, apie tokius praėjusią parą buvo pranešta Akmenės krašte, o nesiliaujant snygiui baiminamasi, kad tokių kelių daugės ir pajūryje.
Vis dėlto, Š. Frolenko teigė, kad kelininkai, kaip ir komunalininkai, kurie prižiūri miesto gatves ir pėsčiųjų takus, dirba visu pajėgumu, tačiau vieno atsakymo, kaip reikėtų dirbti, kad valymas būtų efektyvesnis – ar prižiūrėti tik valstybinės reikšmės kelius ir atokesnius palikti vėlesniam laikui, ar visus prižiūrėti vienu metu – nėra.
„Vieniems žmonėms reikia pagrindinių magistralinių kelių, kiti, kurie keliauja atokesniais keliais, norėtų, kad ir rajoninės reikšmės keliai būtų prižiūrėti ir nuvalyti. Bet visų pirma, turėtume suprasti, kad tokiomis oro sąlygomis negali būti taip, kaip būna vasarą, pavasarį ar rudenį. Kiekvienas pats turi įvertinti ar būtina važiuoti ir kokiu keliu, o atsižvelgdami į tai, galbūt vairuotojai gali padaryti didesnį lanką, nuvažiuoti 10–20 km daugiau, bet važiuoti didesnės reikšmės keliais, kurie – natūralu – prižiūrimi kiek geriau negu rajoniniai ar kiti keliai“, – komentavo Š. Frolenko.
Paklausus, ar dabar kelių valymas organizuojamas tinkamai, asociacijos vykdomasis direktorius teigė, kad šiuo klausimu asociacija turi labai nuoseklią poziciją, mat kalbant apie valstybinės reikšmės kelius, manoma, jog tai yra valstybinės reikšmės klausimas, o šį klausimą spręsti yra patikėta AB „Kelių priežiūrai“. Š. Frolenko teigė, kad į valstybinės reikšmės kelių priežiūrą turi būti žiūrima labai rimtai, o „Kelių priežiūra“ į tai ir turi susikoncentruoti. Tiesa, „Lietuvos kelių“ atstovas prašė ir gyventojų supratimo, kad kelių priežiūra – nelengva užduotis.
„Žinoma, mes, kaip asociacija, matome, ką galima padaryti geriau. Visada žiemai galima ruoštis iš anksto. Tikrai yra ruožų, kuriuose žinoma, kad yra užpustomas kelias. Taip nutinka dėl tam tikro kelio išsidėstymo, aplink esančių laukų, vėjo, todėl nepaisant to, kokio ilgio kelias, jame atsiranda ruožų, kur dėl pastovaus užpustymo susidaro provėžos, sniego liežuviai. Tokiose vietose, galima, o veikiausiai „Kelių priežiūra“ ir turėtų, jau rudenį statyti atitvarus, kad pustymas tuose ruožuose būtų mažesnis.
Vėlgi, kita mintis – susitelkimo šioje vietoje tikrai gali būti. Natūraliomis, įprastomis, neekstremaliomis sąlygomis, turbūt, tiek tos technikos, tiek žmonių, kuriuos turi „Kelių priežiūra“ tikrai užtenka, bet tokiems ekstremaliems atvejams ir situacijoms tikrai gali būti pasirašomos bendradarbiavimo sutartys, galima pasitelkti ženkliai daugiau technikos ir ženkliai daugiau žmonių bei kai kurias vietas sutvarkyti žymiai greičiau“, – įžvalgomis dalijosi Š. Frolenko.
„Lietuvos kelių“ atstovas teigė, kad tokiomis neįprastomis situacijomis kelininkai galėtų svarstyti apie technikos nuomą ar paslaugų pirkimą, mat kelininkų įmonės, anot jo, turi technikos, kuri galėtų dirbti, tačiau šiuo metu ji nedirba.
„Tai yra vienas iš pavyzdžių. Mes tą kooperaciją matom ir dabar, skelbiama, kad ūkininkai išvažiavo į kelius, tačiau ne streikuoti, o padėti valyti kelius. Tai yra geras pavyzdys. Savivaldybės taip pat vietinių gatvių ir gatvelių valymui samdo vietinius ūkininkus ir tai puikiai veikia, nes vietinė kelių tiesimo įmonė ar vietinė savivaldybės komunalininku įmonė, vienu metu aprėpti visų kelių ir keliukų, tikrai negali“, – komentavo asociacijos „Lietuvos keliai“ atstovas.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau.
