Apie prastus kelius įspėja vieni kitus
Sezono metu, motociklas šiandien daugeliui yra ne tik pomėgis, bet ir įprasta transporto priemonė kasdieniams maršrutams ir kelionėms. Tačiau jis – ir padidintos rizikos, ir gana jautrus kelio dangai, sako Kęstutis Jurevičius, 16 metų motociklą vairuojantis ir kitus jį valdyti mokantis instruktorius. Nors, anot jo, miesto keliai didelio diskomforto vairuotojams nekelia, už jo ribų – išties nemažai problemiškų kelio ruožų. Tarp jų – ne tik liūdnai pagarsėjęs Molėtų plentas, kurį dažnas motociklininkas stengiasi aplenkti, bet ir kiti kažkada motociklų entuziastų ypač mėgti kelių ruožai.
„Važiuojant į Druskininkų pusę yra kelių, kurie prieš 10 metų buvo smagūs, vaizdingi, vingiuoti, o dabar – duobė ant duobės, lopas ant lopo – beveik neįmanoma saugiai važiuoti. Panaši situacija yra ir ruožuose Onuškis–Trakai ar Onuškis–Elektrėnai, – kalba jis. – Tarp motociklininkų jau gana sena praktika įvairiuose forumuose ar grupėse pasidalyti prastų kelio ruožų koordinatėmis, kad ruošdamiesi keliauti Lietuvoje išvengtų nesaugių ir pačiam vairuotojui, ir technikai kelio ruožų. Tai ypač aktualu pradedantiesiems motociklininkams – visada jiems primenu, kad rinktųsi tik patikrintus kelius.“
Vertindamas savo kelionių motociklu patirtį, Kęstutis pabrėžia, kad Lietuvos keliai tikrai geresni nei kitų Baltijos šalių, tačiau, palyginti, pavyzdžiui, su Lenkija – smarkiai atsiliekame. Pasak jo, viena galimų problemų – orientacija tik į naujų kelių tiesimą, pamirštant tuos, kuriems šiandien tikrai reikia remonto.
Iššūkiu saugumui išskiria ir papildomas kliūtis
Kelionės prastais keliais vienareikšmiškai turi įtakos ir technikai bei pareikalauja daugiau energijos sąnaudų ne tik kovojant su kelio danga, bet ir dėl deformuoto kelio keičiant maršrutą, sako Marius Alešiūnas, motociklų serviso „Restart Moto“ vadovas.
„Be to, kad prasta kelio danga riboja pravažumą ir komfortišką važiavimą, didelę frustraciją dažnai kelia ir tai, kad vietoj patogaus ir greito maršruto dėl prastos kelio dangos reikia rinktis ilgesnį. Taip sunaudoji ir daugiau laiko, ir degalų, o ir pats maršrutas – ne toks, kokio tikiesi“, – teigia jis.
Dar vienu esminiu veiksniu, ribojančiu saugumą, pašnekovas išskiria nešvarą keliuose ir ragina šiuo atveju ir gyventojus nebūti apatiškus.
„Įtakos motociklininkų saugumui turi ir tinkamai po žiemos barstymų nenuvalyti keliai, asfaltinių ir žvyruotų kelių sankirtose ant asfalto pažiręs smėlis ar tiesiog paprasčiausios kelyje besimėtančios atliekos. Tokios kliūtys neretai išvengiamos automobiliui, tačiau motociklininkams ir motociklui gali būti lemtingos, – įspėja jis. – Švara keliuose – visų mūsų atsakomybė, todėl kviesčiau saugumui keliuose nebūti abejingus ir aplinkinius – pastebėjusius kliūtis ir galinčius jas pašalinti, taip ir padaryti.“
Vertina ir kelių policininkai
Jono Davidonio, Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo tyrėjo, teigimu, tikrai itin prastos būklės yra neremontuotas kelio ruožas A14 Vilnius–Utena (betoninis ruožas) ir A20 Radviliškis–Anykščiai–Rokiškis (išvažinėtos provėžos). Tam tikrus esminius neremontuojamų kelių veiksnius, turinčius įtakos motociklininkų saugumui, pastebi ir patys kelių policininkai.
„Pavojų motociklų vairuotojams kelia dažniausiai pirmoje eismo juostoje susiformavusios įdubusios provėžos, išvažinėtos sunkiasvorio transporto. Ypač provėžos tampa pavojingos lyjant, nes prisipildo vandens, kuris nenubėga nuo kelio. Taip pat pastebima, kad po kelio remonto, kai asfalto danga yra taisoma iš dalies, t. y. užtaisoma lopais, o jų kraštai užliejami smala, tose vietose esant įkaitusiai kelio dangai, motociklo ratai, kontaktuodami su smaluotu paviršiumi, tampa nevaldomi ir slysta, – detalizuoja J. Davidonis. – Pavojingas veiksnys yra ir kelio nešvara.“
Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, sako, kad valstybės finansavimas kelių remontui ir statybai jau beveik dešimtmetį mažėja, ir tai akivaizdžiai atsiliepia eismo dalyviams, o ypač tiems, kurie jautresni kelių nekokybiškumui.
„Suprantama, kad dažnai ne tik iš taško A į tašką B keliaujantys, bet ir tiesiog savo malonumui važinėjantys motociklininkai neremontuojamų kelių iššūkius pajaučia labiau nei automobilių vairuotojai. Lietuvoje turime išties vaizdingus užmiesčių maršrutus, galinčius pritraukti ir daugiau motociklininkų turistų. Tačiau dėl nepakankamo kelių finansavimo kasmet susiduriame su dar labiau prastėjančia ir taip jau kritine kai kurių kelių būkle. Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. duomenimis, Lietuvoje skaičiuojama beveik 40 proc. krašto kelių ruožų, reikalaujančių remonto. Kitose ES šalyse šis rodiklis siekia 3–5 proc.“, – teigia jis.
Ragina būti sąmoningus
Deja, klasifikatoriaus, kad eismo įvykis nutiko dėl blogos kelio būklės, nėra. Pasak Lietuvos kelių policijos atstovo J. Davidonio, pagrindinės motociklininkų eismo įvykių priežastys – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrimas su kita transporto priemone, saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar jo viršijimas ir nuvažiavimas nuo kelio ir atsitrenkimas į kliūtį.
Šiais metais iki rugsėjo 29 d. Lietuvos keliuose žuvo 10 motociklininkų, 181 motociklų vairuotojas buvo sužeistas. Todėl kelių policija ragina vairuotojus pasirūpinti savo saugumu – rinktis tinkamą greitį įvertinant vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą.
„Galima sutikti, kad Lietuvos keliai nėra labai geros būklės motociklų vairuotojams, bet ir patys vairuotojai turi suprasti, kad vairuoja padidintos rizikos transporto priemonę ir yra atsakingi už savo veiksmus kelyje – privalo laikytis KET reikalavimų, eksploatuoti techniškai tvarkingą transporto priemonę, lavinti savo tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius ir nepamiršti naudoti motociklininkų apsaugų“, – reziumuoja Lietuvos kelių policijos atstovas J. Davidonis.
