LNK žinių tarnyba parengtame reportaže pasakoja, kad vilnietė Aldona vos per plauką liko gyva po pirmo pasimatymo su paspirtuku.
„Sėdėjau ant suoliuko ir vos atsikėliau, paspirtukininkas pralėkė. Baisu. Važinėja labai neatsargiai“, – kalbėjo Aldona.
Po tokių nutikimų gatvėje ji jaučiasi nesaugi, tad prašo daryti tvarką.
Tvarką daryti susiruošė du parlamentarai, šie nori riboti elektra varomus riedžius, riedlentes ir paspirtukus, o griežtinimams pritaria ir Vyriausybė.
„Vyriausybė pritarė, kad mes, kad mes galime svarstyti tokias pataisas įstatymui ir siūlom toliau eiti į Seimo komitetus, pateikėm savo konkrečius pasiūlymus“, – sakė Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Vairuotojams būtų draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, keliauti automagistralėmis ir greitkeliais ar per perėjas, vežti keleivius ir kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.
„Pasistatyti tai visur įmanoma, bet kelio danga kelia abejonių. Gedimino prospektas yra pakankamai duobėtas, daug kur yra kelio trūkumų, todėl norėtųsi daugiau dviračių takų“, – komentavo gatvėje kalbintas vilnietis.
„Ar takai kažkokie būtų, ar kokia dalis šaligatvio būtų atitverta“, – sako kita vilnietė kalbėdama apie paspirtukų eismą tarp pėsčiųjų.
Tačiau nei Vyriausybė, nei Seimas nei atitvarų, nei takelių nesiūlo. Vietoje to, nori pažaboti greičio mėgėjus – vietoj dabar leidžiamų 25 km/val. pro pėsčiąjį leis lėkti ne didesniu nei 7 km/val. greičiu.
„Jeigu jums automobiliu lieptų važiuoti 7 km/val. greičiu, ar jūs važiuotumėte automobiliu? Pigiau eiti pėsčiomis. Kai kurie dalykai tuomet netenka prasmės, tad dviratis ir paspirtukas yra prasmingi ir turi prasmę dėl to, kad judėti jais yra greičiau nei eiti pėsčiomis“, – sakė vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Saugaus eismo ekspertai įžvelgia neteisybę – automobilių vairuotojai mokosi vairavimo mokyklose, Kelių eismo taisykles, laiko praktikos egzaminus, apsidraudžia transporto priemonę, ją registruoja, techniškai prižiūri.
„O čia analogiška transporto priemonė, judanti ta pačia vieta, judanti panašiu greičiu, tačiau nieko panašaus daryti nereikia“, – įžvalgomis dalijosi A. Pakėnas.
Priėmus pakeitimus paspirtuką galės valdyti ne jaunesni nei 16 metų asmenys, o norintys tai daryti anksčiau turės išklausyti mokymo kursą.
Nuomos bendrovės ir dabar taiko amžiaus cenzą – transporto priemonę gali vairuoti tik pilnametis asmuo, tačiau gatvėse, dauguma lipančių ant paspirtukų – nepilnamečiai.
Paklausus, kaip jie apeina sistemą, „Bolt“ plėtro vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta teigė, kad tai pavyksta pasinaudojus tėvų vardais.
„Mūsų sistemoje yra labai paprastas dalykas – visi nauji asmenys pradedantys važiuoti paspirtuku turi užregistruoti savo mokėjimo kortelę, nurodyti gimimo metus. Tad dažnai matome, kad kliento vardas ir pavardė iš tiesų priklauso kuriam nors iš tėvų, o kai klientų aptarnavimo atstovai su jais susisiekia, dauguma jų nė nežino, kad jų vardu buvo pasinaudota, arba galimybę naudotis paspirtukais suteikė nežinodami taisyklių“, – komentavo E. Balta.
Vairuotojai privalės dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba turėti priekyje ir gale uždėtus veikiančius baltos ir raudonos spalvos žibintus. Nepilnamečiams galvas papuoš šalmai.
„Dėl šalmų gal ir nieko baisaus. Nes jei žiūrėtume į Skandinavijos šalis, ten tai yra pakankamai priimtina. Bet dėl liemenių, tai nebent tamsiuoju paros metu.
Bet kai tiek sugriežtinimų, ar pavyks paspirtukininkus policijos pareigūnams sukontroliuoti?
„Tai būtų labai didelis iššūkis, nes dabar ir automobilių kontrolė dažniausiai vykdoma techninėmis priemonėmis, o ne gyvai“, – komentavo A. Pakėnas.
Policija skaičiuoja, kad paspirtukininkų pažeidimų per metus padaugėjo bene dvigubai, o gydytojai sunerimę, kad jų pilnas ir skubios pagalbos skyrius. Vien pernai buvo daugiau nei pusė tūksnatčio.
Vyriausybės patvirtinti pakeitimai dar bus svarstomi Seime.
Visą LNK Žinių tarnybos parengtą reportažą žiūrėkite žemiau:
