Incidentus gali lemti ir išsiblaškymas
Kaip pastebi draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD) vien šiais metais jau palengvino kone 9 tūkstančių vairuotojų kasdienybę. Nors dauguma draudžiamųjų įvykių susiję su kitomis transporto priemonėmis, daugiau nei pusė tūkstančio jų – susidūrus su kitais objektais. Jų metu padarytą žalą šis draudimas taip pat dengia.
„Nors kartais tai galima pavadinti vos grybštelėjimu, tačiau dažnai prireikia ir nemenko remonto, ką rodo ir kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų siekiantis vidutinis žalos dydis. Svarbiausia, kad kai kurios brangiau atsieinančios situacijos, atrodytų, tiesiog nulemtos paprasčiausio išsiblaškymo ir nuovargio, kai keliaujama ilgesnius atstumus ar tiesiog gerai pailsėjus prie jūros. Štai, šiemet vienas vairuotojas degalinėje pamiršo ištraukti dujų pildymo įrangos žarną ir apgadino įrangą, kurios taisymas atsiėjo net 6,4 tūkst. eurų“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
Pavojingiausia – sunkvežimiams
Kitas šiemet užfiksuotas ir kišenę galėjęs gerokai paploninti lengvuoju automobiliu padarytas eismo įvykis – atsitrenkimas į paštomatą. Šiuos siuntų terminalus galima rasti prie kone kiekvienos didelės parduotuvės, o neatsargus manevras automobiliu ar sumaišytos pavaros gali atsieiti ir kelis tūkstančius eurų. Tokioje situacijoje atsidūręs ir paštomatą apgadinęs vairuotojas padarė žalos už beveik 5,5 tūkst. eurų.
„Visgi didžiausios žalos šiemet susijusios su sunkvežimiais, o tai, turbūt, nestebina dėl jų gabaritų ir masės. Daugiausia nuostolių pridarė šilumos tinklų vamzdynus ir jį laikančias atramas kliudžiusi sunkiasvorė transporto priemonė – tuomet žala siekė kiek daugiau nei 8,4 tūkst. eurų. Būtent tokie įvykiai, kai sunkvežimiais atsitrenkiama į inžinerinių tinklų įrengimus, ir nulemia didžiausius nuostolius. Atsitrenkimas į kieme stovinčią įmonės produkciją įvertintas 7,5 tūkst. eurų, smūgis į apšvietimo stulpą važiuojant atbuline eiga – 4,9 tūkst. eurų, kliudyta vaizdo kamera – beveik 3,7 tūkst. eurų“, – nuostolius vardina draudimo ekspertas.
Neatidėliokite deklaracijos pildymo
Kaip pabrėžia R. Bieliauskas, nors didžioji dalis minėtų eismo įvykių dėl nedidelio greičio baigiasi be sveikatos sutrikdymų ir nedideliais įbrėžimais ant automobilių, vis tiek nereikėtų pamiršti apie incidentą pranešti. Kitaip sakant, būtina pasirūpinti trečiųjų šalių turtu, kuriam buvo padaryta žala.
„Nesvarbu, kad nuostoliai vos matomi. Kai padaroma žalos už mažiau nei 750 eurų, bet pasišalinama iš įvykio vietos, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 600 iki 1100 eurų. Jei padaryta žala didesnė, gali kilti dar daugiau problemų. Tad būtinai apie incidentą praneškite apgadinto turto savininkui ir užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nėra ar jo nepavyksta rasti, būtinai kvieskite policijos pareigūnus. Niekada neatidėliokite šių veiksmų, nes pabėgus iš įvykio vietos galima prarasti ir teisę vairuoti. Taip pat nespręskite problemų žodiniais ar rašytiniais susitarimais, nes tai vėliau gali įnešti tik dar daugiau nesusipratimų“, – pataria draudimo bendrovės atstovas.
