Praėjusią savaitę internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota sostinės Kareivių gatvėje įvykusi avarija. „Facebook“ grupėje „Reidas Vilniuje“ vairuotojo pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip „Dodge“ vairuotojas dideliu greičiu aplenkia automobilį, o pamatęs, kad judantis priekyje ima stabdyti – metasi į priešpriešinio eismo juostą ir susiduria su „Opel“ automobiliu. Kaip paaiškėjo vėliau, šio įvykio metu nukentėjo „Opel“ vairuotojas, o LNK žinių tarnybai „Dodge“ vairuotojas pasakojo, kad išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą bei nukentėti pats pasirinko įvertinęs, jog taip nukentėjusiųjų bus mažiau.

Tą pačią savaitę taip pat „Facebook“ grupėje „Reidas Vilniuje“ dar vienas vairuotojas pasidalijo kitu vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip BMW vairuotojas vos per plauką išvengia susidūrimo, kai jam išsukant iš Ukmergės gatvės, kelią užkerta dideliu greičiu autobusų juosta lėkęs „Ford“ automobilio vairuotojas. Išvydę pastarąjį vaizdo įrašą internautai „Ford“ vairuotojui negailėjo riebių žodžių, mat, anot jų, tik staigios BMW vairuotojo reakcijos ir atidumo dėka buvo išvengta nelaimės.

Vis dar trūksta supratimo

Saugaus eismo ekspertas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigė, kad tokios situacijos gatvėse nėra naujiena, mat pastaraisiais metais vairuotojų susierzinimas keliuose jaučiamas gerokai labiau. Tiesa, jis pabrėžė, kad dalis vairuotojų skubėjimą jau yra priėmę, kaip normą ir dažnai teisinasi, kad staigiau manevruoti ir viršyti greitį jie yra priversti dėl įtempto gyvenimo tempo.

„Žmonės skuba bandydami kiekvienos kelionės metu išlošti bent kelias minutes, tačiau tai yra absurdas. Protingoji visuomenės dalis suvokia, kad tos kelios minutės nieko neišsprendžia, nes norint visur suspėti reikia tiesiog planuoti savo laiką, o ne bandyti visur spėti žinant, kad jau vėluojate.

Yra dvi svarbios taisyklės, kurias vairuotojams reikėtų įsidėmėti. Pirmoji – kelionės laikui važiavimo greitis neturi tiesioginės įtakos, nes kelionės laikas mieste priklauso nuo eismo sąlygų – ar važiuojama piko valandomis, ar vidury dienos, ar savaitgalį, ar nėra eismo pakeitimų, eismo įvykių, galiausiai – kaip veikia šviesoforai. Antroji – jei norite savo tikslą pasiekti laiku ar anksčiau, reikia ne važiuoti greičiau, o išvažiuoti anksčiau. Dažnai žmonės užsisėdi, o vėliau teigia, kad tai gyvenimas juos privertė skubėti. Tai – netiesa, nes kaltas ne gyvenimas, o paties nemokėjimas planuoti laiko“, – kritikos vairuotojams negailėjo A. Pakėnas.

Artūras Pakėnas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Vairavimo instruktorius taip pat pasakojo, kad dirbdamas su Kelių eismo taisyklių pažeidėjais dažnai susiduria su požiūriu, jog Kelių eismo taisyklės yra tik oficialumas, mat praktikoje galima važiuoti tiek greičiau, tiek ir nepaisant numatytų normų.

„Žmonės man pradeda aiškinti, kad baigčiau kalbas apie Kelių eismo taisykles, nes jos yra nesąmoningos. Anot jų, keliai suženklinti neteisingai, važiuoti miestų gatvėse galima greičiau ir dažnai pateikia pavyzdį, kad Vokietijos autobanuose greitis nėra ribojamas. Tačiau pasižiūrėkite kas darosi gatvėse – kasdien spūstys, dėl smulkių avarijų, kurios įvyksta būtent dėl lėkimo, lindimo ir desperatiško noro visus aplenkti. Vaizdo įrašai taip pat iškalbingi. Žmogus pasakoja apie pasirinkimus, į ką jis galėjo atsitrenkti, tačiau nėra kalbos, kad jis galėjo iš anksto stabdyti ir apskritai neatsitrenkti“, – sakė vairavimo instruktorius.

Tiesa, A. Pakėnas teigė, kad dažnas vairuotojas į dalyvavimą eisme žiūri, kaip į išlikimo žaidimą, kur kiekvienas turi kovoti už save, nors eismas iš esmės yra komandinis darbas. Jis pripažino, kad gyvenimo būdas bei darbas iš tiesų turi įtakos vairuotojų elgesiui keliuose, tačiau jis pabrėžė, kad dėl to ypač svarbus suvokimas, kad konkuruoti keliuose nėra reikalo.

Pavojų kelia nesąmoningi ir sąmoningi veiksmai

A. Pakėnui antrino ir psichologė Eglė Masalskienė, kuri teigė, kad žmonės darbuose nuolat skatinami konkuruoti, todėl kartais visai nesąmoningai ima konkuruoti ir sėdėdami prie vairo.

„Yra įvairių profesijų sričių, kuriose skatinama konkurencija, tačiau, pavyzdžiui, pardavimų vadybininkams dažnai pabrėžiama, kad netgi jų atlygis priklausys nuo to, kiek jiems pavyks parduoti. Taip žmogus susikoncentruoja į konkurenciją, kuri nejučia perkeliama ir į gatves. Tam, kad to pavyktų išvengti, svarbu įsisąmoninti, suvokti savo veiksmus, o galiausiai – paklausti savęs, kodėl taip elgiuosi“, – aiškino E. Masalskienė.

Tiesa, psichologė atkreipė dėmesį, kad kai kuriais atvejais tokie vairuotojų veiksmai būna visiškai sąmoningi, tačiau tai ji sieja su žmonių egoizmu, mąstymu tik apie savo poreikius bei kitų eismo dalyvių gerovės nepaisymu.

„Tai iš dalies yra netgi kultūrinis įprotis, kai žmogus galvoja, kad kiekvienas turi kovoti už save. Tačiau tokiems vairuotojams taip pat reikia įsisąmoninti, kad dalyvavimas eisme yra kone bendruomeninė veikla, o veikiant kartu galima ne tik judėti greičiau, tačiau ir išvengti nelaimių“, – patarimais dalijosi psichologė.

Dar viena neapgalvotus ir staigius manevrus atlikti skatinanti priežastis, kurią išskyrė E. Masalskienė – stresas. Anot jos, aukštas emocijas, ypač susierzinimą ar stresą, patiriantys žmonės mažiau dėmesio skiria savo veiksmams, patys to nejausdami ima stipriau spausti akceleratorių, dažniau keičia eismo juostas, jaučia didesnį nepasitenkinimą kitais eismo dalyviais, o tai, kai kuriais atvejais, taip pat tampa eismo įvykių priežastimi.

Avarija Kareivių gatvėje
Foto: Facebook

Statistika neguodžia

Jorūnė Liutkienė, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, teigė, kad abiem atvejais matomi aiškūs grėsmę eismo saugumui keliantys vairuotojų veiksmai, kurie gali būti traktuojami, kaip pavojingas vairavimas, už kurį numatyta bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių.

Policijos atstovė pateikė statistikos, kuri nedžiugina, mat per pastaruosius trejus metus pavojingo vairavimo atvejų šalyje padaugėjo. 2019 metais iš viso buvo užfiksuoti 3519 tokių atvejų, 2020 metais jų padaugėjo iki 3613, o 2021 metais už pavojingą vairavimą buvo nubausti 4178 vairuotojai.

Tiesa, nedžiugina ir šalies greičio viršijimo statistika, mat policijos duomenimis, pažeidimų fiksavimo sistemos 2019 m. užfiksavo 308 853 greičio viršijimo atvejus, 2020 m. – 458 944, 2021 m. – 808 130, o 2022 m. iki birželio 1 d. – 276 712.

„Remiantis ilgamete tarnybos praktika galima pasakyti, kad greičio viršijimo atvejų yra užfiksuojama daugiau vasaros laikotarpiu. Pareigūnai komentuodami situaciją pabrėžia, kad šiose situacijose užfiksuotas ir pavojingas manevravimas, o tokių pavojingų manevrų, deja, būna ir vasarą, ir žiemą. Eismas miestuose tampa intensyvesnis po atostogų ir tuomet tokio pavojingo važiavimo padaugėja.

Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis nustatytos eismo tvarkos, reikalavimų, apribojimų. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Vairuotojas privalo važiuoti ne tik neviršydamas leistino greičio, tačiau pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Tik rūpindamiesi vieni kitais kelyje būsime ir patys saugūs, ir neįvelsime kitų žmonių į nemalonias: darbo reikalus, asmeninį gyvenimą trukdančias situacijas, o jau ką kalbėti apie patirtus nuostolius“, – komentavo Jorūne Liutkienė.