Pernai tokiu metu atsižvelgdama į COVID-19 pandemijos karantino sąlygas ir taikomus ribojimus judėjimui tarp savivaldybių, Susisiekimo ministerija pasiūlė pratęsti dygliuotų žieminių padangų naudojimo terminą iki gegužės 10 d. Įsigaliojus tvarkai Lietuvos policija pranešė, kad nebaus vairuotojų, kurie nebus pasikeitę dygliuotų padangų.

Foto: Shutterstock

Šiemet pandeminė situacija yra žymiai stabilesnė, todėl tvarka veiks kaip įprastai. Vairuotojams teks prisiminti svarbiausias kelių eismo taisykles, kurios pradeda galioti nuo balandžio 1 d. iki spalio iki spalio 31 dienos.

Pataria stebėti orus

Dygliuotas padangas kaip ir įprastai šiemet reikės pasikeisti iki balandžio 10 dienos. Tuo tarpu keičiant įprastas žiemines padangas į vasarines, ekspertai kviečia tai daryti ne tik pagal taisyklėse numatomus terminus, bet ir aktualią situaciją keliuose.

Esminė riba, leidžianti atskirti, kada reikėtų keisti padangas – 7 laipsniai šilumos. Kitaip tariant, jei oro temperatūra nenukrenta žemiau šios ribos, vasarinės padangos yra tinkamiausias pasirinkimas. Visgi jei ryte ir vakare gerokai šalčiau, o vairuotojui važiuoti tenka būtent tuo metu, patariama luktelėti, kol orai bus šiltesni. Būtent oro temperatūra apibrėžia, kaip padangos elgsis ant kelio.

Foto: Shutterstock

Mat žieminės padangos įprastai yra minkštesnio mišinio, kuris užtikrina geras padangos savybes esant neigiamai oro temperatūrai. Tačiau orams šylant, padangos mišinys pradeda elgtis visiškai kitaip – stabdymo kelias ilgėja. Kitaip tariant ten, kur automobilis su vasarinėmis padangomis, kurių mišinys kietesnis, tiesiog sustotų, žiemines padangas turinti transporto priemonė galėtų slystelėti.

Šykštus moka dukart

Tiesa, taisyklėse nenumatyta prievolės nuo balandžio 1 d. važinėti su vasarinėmis padangomis. Ne retu atveju vairuotojai taip siekia sutaupyti naujų padangų ir jų keitimo sąskaita, mat spalį nereikėtų vėl dėti žieminių padangų. Daugelis ekspertų pripažįsta, kad tokie vairuotojai vietoj to, kad sutaupytų, ilguoju laikotarpiu išleidžia daugiau ir blogina automobilio dinamiką.

Pakilus temperatūrai, padidėja ir stabdymo kelias, jei vis dar važinėjama žieminėmis padangomis. Todėl tokios padangos ne tik sumažina saugumą stabdant, bet ir neužtikrina tikslaus automobilio valdymo, o minkšta žieminių padangų guma itin greitai dyla, todėl padangos greitai tampa netinkamos naudoti

Tai ypač išryškėja tada, kai prireikia manevruoti staigiai: kelyje atsiradus netikėtai kliūčiai tikėtina, kad žieminių padangų vasarinėmis nepakeitęs vairuotojas ne tik sustotų toliau, bet, greičiausiai, turėtų ir rūpesčių bandydamas manevruoti ir kliūties išvengti. Negana to, minkšto mišinio žieminės padangos rieda žymiai prasčiau nei vasarinės, todėl tai atitinkamai atsiliepia automobilio degalų sąnaudoms.

Plona riba

Visgi žinoti, kad automobiliui sumontuotos vasarinės padangos, dar neužtenka. Pirmiausia reikia patikrinti, kokio gylio padangų protektorius bei pasižiūrėti, kokio senumo yra padangos. Įprastai teigiama, kad net ir keliolikos metų amžiaus vasarinės padangos tinkamos naudoti, tačiau dažnas saugaus eismo ekspertas pusiau juokais, pusiau rimtai pastebi, jog taip sakoma tik dėl to, kad metams bėgant nepakito vienintelė padangų savybė – forma.

Vairuotojams svarbūs gumos mišinio parametrai jau būna pakitę. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos vasarinės padangos, tą nustatyti galima suradus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pirmi du skaičiai reiškia savaitę, kada padanga buvo pagaminta, paskutiniai du – metus. Pavyzdžiui, skaičius 1219 reiškia tai, kad padanga buvo pagaminta 2019 m. 12-ąją savaitę.

Taip pat ne mažiau svarbus yra ir vasarinių padangų protektoriaus gylis, kuris pagal kelių eismo taisykles nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. turėtų būti ne mažesnis kaip 1,6 mm. Padangų ir transporto priemonių gamintojai rekomenduoja vasarą važinėti padangomis, kurių protektoriaus gylis bent 3 mm. Saugaus eismo ekspertai akcentuoja, kad 1,6 mm – tik minimalus reikalavimas, nes visiškai naujų vasarinių padangų protektorius yra 6-8 mm gylio.

Stabdymas
Foto: Shutterstock

Jei eismo sąlygos yra sudėtingos, pavyzdžiui, pradėjus gausiai lyti, tokio gylio protektorius – neužteks. 1,6 mm neužtikrins, kad iš po padangų vanduo būtų tinkamai išstumiamas. Geriausiu atveju vairuotojai teks gerokai sulėtinti greitį ar sustoti, blogiausiu – automobilis gali tapti nevaldomas ir nuvažiuoti nuo kelio.

Paprasčiausias būdas patikrinti padangų protektoriaus gylį – naudojant vieno arba dviejų eurų nominalo monetas. Jei yra tikrinama vasarinė padanga, reikėtų naudoti vieno euro monetą, o jei žieminė – dviejų eurų. Tarp padangos protektoriaus įstačius monetą, neturėtų matytis ant jos esančių išgraviruotų žvaigždučių. Be to, kai kurių gamintojų padangos yra gaminamos su unikaliais indikatoriais, kurie nurodo nusidėvėjimo lygį – tai gali būti simboliai, skaičiai, grioveliai ir pan.

Kur keičiamas leistinas greitis?

Nuo balandžio 1 d. leistinas greitis didėja greitkeliuose bei magistralėse. Greitkeliuose maksimalus važiavimo greitis didėja nuo 110 iki 120 km/val. Magistralėse greitis didėja nuo 110 iki 130 km/val. Primename, kad šiuo metu Lietuvoje yra keturios magistralės: A1 tarp Vilnaus ir Kauno bei tarp Kauno ir Klaipėdos, A2 atkarpa nuo Vilniaus iki Panevėžio bei Kauną ir Marijampolę jungianti A5.

Foto: DELFI / Paulius Garkauskas

Kituose keliuose greičio ribojimai nesikeičia. Rajoniniuose keliuose maksimalus leistinas greitis išlieka 90 km/val., o keliuose su žvyro danga – 70 km/val., nebent greitį kitaip nurodo kelio ženklai. Šie leistino greičio pokyčiai galioja lengviesiems automobiliams, kurių masė neviršija 3,5 tonos, motociklams ir triračiams.

Greitkelis Vilnius - Kaunas
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Nepaisant to, kad maksimalus leistinas greitis didėja, kelyje derėtų atsižvelgti į eismo bei oro sąlygas – esant plikledžiui ar kitoms sudėtingoms sąlygoms, reikėtų vairuoti lėčiau ir atsargiau. Vairavimo specialistai pabrėžia – vadovautis ne tik kalendoriumi, tačiau ir sveika logika bei tinkamai įvertinti eismo sąlygas.

Daugiau atidumo nuo pirmųjų balandžio dienų

Daugelis pavasarį, kai nebelieka sniego ir ledo, nori skubėti, nevengia spustelėti greičio pedalo iki maksimalaus leistino greičio. Visgi, kaip ir žiemos metu, turime prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, taip ir pavasarį po truputį turime įsilieti į eismą, o ne visiškai atsipalaidavę į jį „nerti“.

Kasmet saugaus eismo ekspertai visuomenei primena, kad pavasarį vairuotojai turi labai atidžiai dairytis ir nuolat stebėti aplinką. Nors pamatyti kitus automobilius gali būti nesunku, prisiartinęs motociklo ar motorolerio vairuotojas ne vienam gali tapti staigmena.

Foto: Stopkadras

Pirmiausia – dėl to, kad per šaltąjį sezoną atprantame nuo šių eismo dalyvių. Antra – juos ir pastebėti kartais yra sudėtingiau. Vairavimo instruktoriai rekomenduoja atšilus orams dažniau žiūrėti į galinio vaizdo ir šoninius veidrodėlius, o manevrus atlikti nedarant staigių judesių bei įsitikinus, kad tai nesukels grėsmės kitiems eismo dalyviams. Tai ypač aktualu, darant tokius manevrus kaip: lenkimas, posūkis, išvažiavimas į šalutinio kelio į pagrindinį, lygiaverčių sankryžų eismo įvertinimas. atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų skaičių.