Kelias, vedantis iš Vilniaus į Molėtus, neretai pavadinamas baisiausiu šalies keliu ir didžiausia gėda. Kasdien čia važiuoja ne tik tūkstančiai lietuvių, bet ir užsienio šalies piliečių, kadangi ši arterija – tarptautinė.

Ir jeigu įprastai važiuojantys šiuo keliu skųsdavosi tik tuo, kad po ilgesnio laiko ima bildėti ir lūžti pakaba, o betono plokštės, suklotos sovietmečiu, dėl vasaros karščių neretai pakyla ir suformuoja tramplinus, šiemet išryškėjo nauja bėda.

„Delfi“ sulaukė skaitytojo, pasidalinusio vairuotojų informacinės programėlės „Waze“, nuotrauka, laiško, kuriame šis pasakoja, kad geri žmonės sužymėjo naujai kelyje atsivėrusias duobes, į kurias pataikiu – garantija, jog padanga bus prakirsta.

Anot vyro, kelininkai užtaisyti atsivėrusių duobių neskuba, o kasdien ne vienas automobilis šiame kelyje stoja mirksėdamas avarinėmis šviesomis ir eina keisti prakiurusių padangų.

„Ir prie viso to, kelias yra mokamas“, – stebėjosi „Delfi“ skaitytojas, pabrėžęs, kad tie, kurie šiuo keliu važiuoja komercinėmis transporto priemonėmis, privalo mokėti kelių mokestį.

Primena Marsą, o ne Lietuvą

Dar viena „Delfi“ skaitytoja pasidalino naktinėmis patirto eismo įvykio nuotraukomis.

„Papuolėme ir mes. Dešimtas kilometras važiuojant nuo Molėtų į Vilniaus pusę. Na, bent jau pabendravome su vairuotoju, kuris pataikė į tą pačią duobę“ – pasakojo moteris.

Ji duobės nuotraukomis pasidalino ir socialiniuose tinkluose, tad internautai, pamatę jas, šmaikštavo, kad galima pamatyti, jog tai – kadrai iš Marso kraterių, o ne lietuviško kelio.

Duobės atsiranda dėl temperatūrų kaitos

Kaip „Delfi“ pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), kuri yra kelio A14 savininkė, priežiūros darbais šiame kelyje rūpinasi AB „Kelių priežiūra“. Pastaroji įmonė darbus atlieka pagal norminiuose dokumentuose nustatytus reikalavimus.

„Kaip mus informavo AB Kelių priežiūra, kelyje A14 tokių pažaidų atsiranda dėl esamos kelio būklės ir besikeičiančių oro sąlygų. Temperatūrai svyruojant apie/virš 0 laipsnių Celsijaus, į plyšius asfaltbetonyje patekęs vanduo šaldamas tiesiog suplėšo kelio dangą. AB „Kelių priežiūra“ operatyviai reaguodama tvarko atsiradusias išdaužas“, – akcentavo Evaldas Tamariūnas, LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas.

Pasak jo, apie laikinąsias remonto vietas vairuotojai perspėjami kelio ženklais, o kartais prie pavojingesnių duobių budi ir „Kelių priežiūros“ darbuotojai, policijos pareigūnai.

Siūlo atkreipti dėmesį į greitį

E. Tamariūnas atkreipė dėmesį ir į Kelių eismo taisykles (KET), kuriose nurodoma, kad vairuotojai privalo važiuoti neviršyti leistino greičio. Taip pat pasirinkdami važiavimo greitį jie turėtų atsižvelgti į gausybę veiksnių, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

Be to, pasak LAKD specialisto, jeigu kelyje atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas, jei gali tai pastebėti, privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustoti arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.