Situacijų, kai dėl darbuotojų kaltės apgadinamos gyventojų transporto priemonės ar kitas turtas, sutrikdoma sveikata, pasitaiko itin įvairių. Tai toli gražu ne tik transporto priemonių susidūrimai, bet ir dėl veiklos vykdymo ar technikos valdymo atsiradę nuostoliai.

Tūkstančius eurų siekiančių nuostolių išvengti vis dažniau padeda Įmonių civilinės atsakomybės draudimas, visgi tam tikrų taisyklių nereikėtų užmiršti ir patiems transporto priemonių savininkams, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Automobilius apgadina ir tvoros

Kaip pastebi draudimo bendrovės „Ergo“ Civilinės atsakomybės draudimo vyriausioji ekspertė Renata Grigaliūtė-Grobovienė, situacijų, kai dėl darbuotojų kaltės apgadinamos gyventojų transporto priemonės, pasitaiko itin įvairių. Tai toli gražu ne tik transporto priemonių susidūrimai.

„Turime ir tokių pavyzdžių, kai stogo apšiltinimo darbus poliuretano putomis vykdžiusi įmonė neįvertino smarkaus vėjo, tad putų dulkės nusėdo ant šalia statybvietės buvusių 16 automobilių. Vidutiniškai vienam jų padaryta nuostolių už 500 eurų. Tad toks neatsargumas kompanijai, jei ji nebūtų apsidraudusi, galėjo kainuoti net 8 tūkstančius eurų“, – skaičiuoja draudimo ekspertė.

Ji akcentuoja, kad įmonių atsakomybė taikoma ir tada, kai nuo jos pastatų stogų ant transporto priemonių nukrenta ir jas apgadina didelis sniego kiekis ar varvekliai. Taip pat tuomet, kai automobilis nukenčia nuo vėjo nuverstos statybvietę juosusios metalinės tvoros. Įmonių civilinės atsakomybės draudimo prireikia ir tada, kai netinkamai suveikia įvažiavimo į aikštelę kelio užtvaras – per anksti nusileidęs jis gali gerokai apgadinti automobilį.

„Kitaip sakant, jei dėl įmonės valdomų pastatų, patalpų ar teritorijos atsiranda žala tretiesiems asmenims, atsakomybė tenka jos savininkui. Kiekvienas asmuo yra atsakingas už kitam asmeniui padarytą žalą, ką aiškiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Precedentų yra nemažai, o situacijų – išties įvairių, tad rekomenduojama įsivesti papildomus saugiklius“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.

Kaip elgtis įvykio metu?

R. Grigaliūtė-Grobovienė atkreipia dėmesį, kad civilinė atsakomybė gali kilti valdant statybines mašinas bei įrenginius, miško ar žemės ūkio techniką.

„Fiksuojame tokius atvejus, kai žemės ūkio padargais kliudomas nepastebėtai į kiemą atėjęs žmogus, iš savivartės priekabos verčiant malkas nukenčia kaimyno tvora. Pasitaiko ir tokių nelaimių, kai kuliant javus nuo kibirkšties į akmenį užsidega laukai, o gaisras galiausiai persimeta ir į kaimyno pasėlius“, – apie didžiulius nuostolius galinčius lemti įvykius kalba Civilinės atsakomybės draudimo vyriausioji ekspertė.

Ji taip pat užsimena, kad pastebėjus žalą skubių veiksmų turėtų imtis ir nukentėjusioji pusė. Jei nelaimė nutinka važiuojant automobiliu, reikia nedelsiant sustoti, įvertinti situaciją ir nustatyti galimus įvykio kaltininkus. Pavyzdžiui, jei atskriejęs akmenukas apgadino automobilį, o šalia atliekami šienavimo darbai, būtina iškart kreiptis į darbus atliekančius darbininkus juos informuojant, kad dėl jų kaltės galimai patirta žala. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes, rekomenduotina iškart užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kurioje būtų nurodyti įvykio dalyvių rekvizitai.

„Jei informacija apie įvykį surenkama iškart, žala fiksuojama nuotraukose, tuomet nekyla neaiškumų dėl įvykio aplinkybių ir žala sureguliuojama gana greitai. Visgi dar pasitaiko atvejų, kai žalą padaręs asmuo ginčija savo kaltumą ir nepripažįsta atsakomybės. Tuomet reikėtų nepasimesti, iškart kviesti policijos pareigūnus, kad jie užfiksuotų įvykį. Jei žalą padaręs asmuo turi civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, apie įvykį jis praneša draudikui, jei jo neturi – iš jo gali būti pareikalauta žalos atlyginimo pagal Civilinį kodeksą. Taigi akivaizdu, kad žala transporto priemonei gali būti padaryti ne tik eismo įvykio metu, o minėtais atvejais įmonės ir jų darbuotojai yra atsakingi už padarytą žalą“, – sako draudimo bendrovės atstovė.