Provokuoja kitų perdėtą manevravimą

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigė, kad eisme dalyvaujantys vairuotojai turėtų prisiminti, jog tiek greičio viršijimas, tiek pernelyg lėtas važiavimas mieste kelia pavojų ne tik jų pačių, bet ir kitų saugumui. Mokytojas aiškino, kad greičių skirtumai tampa pagrindine priežastimi, kodėl vairuotojai atlieka daugiau manevrų, o tiek apvažiavimo, tiek lenkimo manevrai, anot A. Pakėno, yra vieni pavojingiausių.

„Jei kažkuris vairuotojas važiuoja pernelyg lėtai, daug lėčiau nei juda srautas, pavyzdžiui, ten kur leidžiama 50 km/val. vairuotojas juda 30 km/val. greičiu, jis provokuoja kitus vairuotojus jį apvažiuoti ar aplenkti. Tai itin pavojingi manevrai, dėl kurių kyla daugiausia avarijų. Žinoma, šių manevrų būtų galima išvengti, jei visi vairuotojai laikytųsi vienodo pastovaus greičio“, – aiškino vairavimo instruktorius.

Anot mokytojo, kaip ir važiuodami pernelyg greitai, taip ir pernelyg lėtai, jei to nereikalauja itin sudėtingos eismo ar oro sąlygos, vairuotojai išreiškia nepagarbą kitiems. Žinoma, jei greitį tenka sumažinti dėl aiškiai suprantamos priežasties, pavyzdžiui, kelią padengusio plikledžio, vairuotojas neturėtų galvoji, kad kenkia eismo saugumui, vis tik jei eismo sąlygos yra idealios, tyčinis pernelyg lėtas važiavimas pažeidžia Kelių eismo taisykles.

„Keliuose pasitaiko visko, kai kurie vairuotojai, dėl nesuprantamų priežasčių, tyčia nusprendžia važiuoti lėčiau, kiti išsigąsta intensyvaus eismo ir dėl to nusprendžia sumažinti automobilio greitį. Vis dėlto, jei patenkate į tokią situaciją, kada judėti numatytu greičiu yra baisu net kai eismo sąlygos yra geros, toks vairuotojas turėtų nesistengti žūtbūt sėsti prie vairo, o verčiau dar pasimokyti“, – atkreipė dėmesį mokytojas.

Foto: Kauno aps. VPK

Viena tvarka visiems

A. Pakėnas akcentavo, kad dalyvavimas eisme yra socialinis reiškinys, todėl visi eismo dalyviai privalo laikytis nustatytų taisyklių ir dalyvavimo eisme tvarkos. Anot jo, kelių ereliai taip pat neturėtų teisintis, kad važiuodami antra juosta kitiems netrukdo, tik štai kiti neleidžia jiems važiuoti greičiau. Instruktorius pabrėžė, kad iš esmės važiuodamas greičiau nei kiti vairuotojai, pastarasis sukelia pavojų kitiems. Negana to, važiuodamas greičiau ir patekęs į avarinę situaciją, toks vairuotojas vargu ar gebės atitinkamai greitai ir tiksliai sureaguoti į susidariusią situaciją bei jos išvengti.

„Važiuodamas greičiau vairuotojas pradeda atlikti daugiau pavojingų manevrų, užkerta kelią kitiems vairuotojams, priverčia juos staigiau stabdyti bei taip pats sukelia pavojų. Neseniai teko konsultuotis su Skandinavijos saugaus eismo ekspertais, mat mūsų šalies vairuotojai teigia, kad nemažai yra viršijančių greitį, todėl srauto greitis yra didesnis nei leistinas, o dėl šios priežasties, neva važiuoti su srautu tampa saugiau. Vis dėlto Skandinavijos specialistai tokio požiūrio visiškai nepateisino ir patikino, kad nesvarbu, kiek yra pažeidėjų, dėl to jie netampa gerais vairuotojais“, – aiškino A. Pakėnas.

Kaip Skandinavijos šalyse taip ir Lietuvoje vairuotojai turėtų suprasti, jog esant idealioms eismo sąlygoms, kad nestabdytų srauto, turėtų pasirinkti maksimalų leistiną, tačiau ne didesnį greitį. Specialistai akcentuoja, kad greitį viršijančių vairuotojų diktuojamas tempas neturėtų būti sektinas, o kiekvienas bandantis prie jo taikytis tampa pažeidėju nusipelniusiu baudos kvito.

A. Pakėnas aiškino, kad kiekvienas vairuotojas privalo suprasti, jog važiavimas su srautu savaime neužtikrina saugesnės kelionės, mat judant ir atliekant manevrus didesniu greičiu didėja rizika, kad vairuotojas negebės ar nespės tinkamai įvertinti eismo situacijos aplink jį, o dėl to neišvengs klaidų ir eismo įvykio.

Vairavimo instruktorius pabrėžė, kad greičio viršijimas, o kartu ir greičio skirtumai mieste kelia didelį pavojų ne tik kitiems vairuotojams sėdintiems prie automobilio vairo, bet ir dviratininkams, paspirtukininkams bei pėstiesiems.

Prioritetas – saugumui

Jam antrino ir Lietuvos kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė, kuri pabrėžė, kad klystama, manant, jog leistinas važiavimo greitis yra ir saugus greitis. Saugų važiavimo greitį lemia daugelis veiksnių, pvz., vairavimo patirtis, įgūdžiai, vairuotojo savijauta, važiavimo (eismo) sąlygos, vietovės reljefas, kelio (dangos) būklė, transporto priemonės techninė būklė ir t. t. Vadinasi, atsižvelgus į aplinkybes, saugus važiavimo greitis dažnu atveju turėtų būti mažesnis už leistiną.

„Tiek važiuojant greičiau, tiek važiuojant pernelyg lėtai yra gerokai didesnė tikimybė, kad nebus išvengta eismo įvykio. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau laiko stebėti, prognozuoti, pavojui išvengti, be to, siauresnis matymo laukas. Transporto priemonių, kurių važiavimo greitis labai skiriasi nuo viso srauto vidutinio greičio, rizika patekti į eismo įvykį didesnė nei tų, kurie laikosi greičio, artimo vidutiniam. Važiuojant lėčiau, trukdoma kitoms transporto priemonėms, kiti turi lenkti, manevruoti, padidėja tikimybė, kad į tokią transporto priemonę atsitrenks iš paskos ar iš šono didesniu greičiu važiuojantysis. Važiavimas didesniu nei leistina greičiu, verčia vairuotoją įsitempti, sutelkti visą dėmesį į kelią, gali reikėti dažniau staigiai stabdyti, didesnė tikimybė patekti į pavojingas situacijas“, – įvardijo D. Žilinskė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.