Artūras Pakėnas, vairavimo mokyklos VšĮ „Amplius LT“ vadovas, „Delfi“ pasakojo, kad neretai sunku suprasti, ar vairuotojas išties nežino, ką reiškia ženklas, ar jo tiesiog nepastebi. Tačiau, anot jo, tokia situacija egzistuoja dėl to, kad kelio ženklų nepaisantys ir juos pažeidžiančys vairuotojai pratę prie to, kad greičiausiai nubausti nebus.
„Esu netgi girdėjęs frazę, kad turėčiau mažiau piktintis, mat KET yra viso labo rekomendacinio pobūdžio“, – stebėjosi pašnekovas.
Ką reiškia „Zona“
Vienas dažniausiai vairuotojų nepažįstamų arba nesuprantamų ženklų yra baltame fone esantis užrašas „Zona“, kabinamas drauge su kitu ženklu – greičio ribojimo, stovėjimo, draudimų ir pan.
„Tokių ženklų nėra tiek mažai mieste. Tačiau tenka važiuoti dažnai su žmonėmis, pavyzdžiui, Žvėryno mikrorajone Vilniuje, kur toks ženklas yra. Tai pirmiausia žmonės ženklo tiesiog nemato, o kai tą ženklą parodau ir paklausiu, iki kur jis galioja, žmonės galvoja, kad iki artimiausios sankryžos“ – stebėjosi A. Pakėnas.
Jis pabrėžė, kad ženklas „Zona“ galioja tol, kol bus pasiektas ženklas, nurodantis, kad už jo yra minėtos zonos galiojimo pabaiga, o ne iki artimiausios sankryžos, kaip mano dauguma.
Painioja „plytą“ ir „eismas draudžiamas“
Instruktorius pastebėjo ir tai, kad vairuotojai neretai painioja ženklų, draudžiančių eismą, reikšmes. Pavyzdžiui, liaudyje vadinama „plyta“, draudžianti važiavimą, galioja be jokios išimties visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą. Pro šį ženklą tolyn negali važiuoti net dviratininkai ar elektrinių paspirtukų vairuotojai.
Ženklas „Eismas draudžiamas“, baltas apskritimas su raudonu apvadu, sukelia taip pat galvos skausmo. Tačiau šis ženklas reiškia, kad važiuoti pro jį tolyn gali tik maršrutinis transportas ir neįgalieji.
Trečiasis – „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ – su automobilio siluetu baltame fone, apvestame raudonai, pro jį leidžia važiuoti tik maršrutiniam transportui, neįgaliesiems, aptarnaujančiam transportui, tokiam, kaip taksi, ir motociklams.
„Ir žmonės painioja šiuos ženklus, nežino, ką kuris leidžia, tuomet svarsto, kad galbūt, jeigu labai reikia, važiuoti galima“, – stebėjosi pašnekovas.
Nemato ir papildomų lentelių
A. Pakėnas pastebėjo ir tai, kad dažnai vairuotojai nemato papildomų lentelių, esančių prie pagrindinių ženklų.
Pavyzdžiui, viena tokių vietų – įvažiuojant į Vilnių nuo Kauno pusės, leidžiantis nuo kalno Savanorių prospekto link, viduryje kalno yra ženklas, nurodantis, kad leistinas greitis 50 km/val. Tačiau greta ženklo – lentelė, informuojanti, kad toks nurodymas galioja tik sunkvežimiams.
„Ir aš mokinių klausiu, kai jie pristabdo, ar matė lentelė. Daugelis pasako, kad nematė“, – pasakojo pašnekovas.
O ženklų, greta kurių yra daugybė papildomų lentelių, nurodančių išlygas ir apribojimus, yra labai daug Senamiestyje, bet, sako instruktorius, neretai vairuotojai jų paprasčiausiai nemoka „perskaityti“.
Kaltas ir nemokšiškas organizavimas
Visgi anot A. Pakėno, neretai vairuotojai ženklų nemoka perskaityti ar suprasti ir dėl to, kad kaltinti reikėtų nemokšiškai eismą organizuojančius valdininkus.
Jis prisiminė vieną situaciją, kai Vilniaus Senamiestyje vienoje iš gatvių buvo pakabintas ženklas „vienpusis eismas“, šalia kurio parašyta „išskyrus dviračius“. Toks ženklas kelia nemažą sumaišti, mat dviratininkai gali važiuoti prieš eismą.
„Ir žmogus, kuris pastebėjo tai, sako, bet juk mano automobilis vos telpa toje gatvėje. Ir jeigu aš sutiksiu dviratininką, tai kuris kurį dabar turi praleisti? Ir kaip būtų sprendžiama avarijos atveju, kas kaltas? Paklausiau vieno iš sostinės eismo organizatorių, ką jis apie tai mano, išgirdau, kad toks ženklas – nesąmonė. Ir atsakymą, kad ne jis pakabino“, – gūžčiojo pečiais instruktorius.
