Straipsnio autorius pažįsta vyruką, turintį ne vieną „Ferrari“ automobilį (kai kurių iš jų vertė siekia septyniaženklę sumą), ir jis visada keičia alyvą tik pagal nuvažiuotus kilometrus.

„Nafta žemės gelmėse pragulėjo šimtus milijonų metų. Kas gali atsitikti per šešis papildomus mėnesius?“ – teiraujasi jis.

Geras klausimas. Straipsnio autorius rado atsakymą į jį dėl iš dalies tyčinio aplaidumo: „2008 m. įsigijau vejapjovę „Troy-Bilt“ su „Honda“ varikliu. Po kelerių metų supratau, jog dar nė karto nekeičiau vejapjovės variklio alyvos. Tiesa, tuo metu buvo gerokai atpigusios elektrinės vejapjovės, o aš kaip tik svajojau apie elektrinę vejapjovę, todėl nusprendžiau naudoti „Troy-Bilt“ tol, kol ji suges. Bet benzininė vejapjovė vis veikė ir veikė. Net po kelių sezonų „Honda“ varikliukas toliau burzgė. Galiausiai nusprendžiau įsigyti elektrinę vejapjovę, o senąją kam nors atiduoti. Pašildžiau „Troy-Bilt“ variklį ir išleidau alyvą. Keliasdešimt mililitrų išsaugojau ir nusiunčiau Indianos valstijoje, Fort Veino mieste, įsikūrusiai alyvos tyrimų įmonei „Blackstone Laboratories“. Paprasta analizė kainavo 28 JAV dolerius.“

„Mane labiausiai domino TBN (angl. „total base number“, bendrasis šarmų skaičius). Alyvos sudėtyje yra šarmų, užkertančių kelią rūgštėjimui, o TBN būtent ir parodo, kiek alyvoje liko šarminių priedų, t. y. ar alyva dar tinkama eksploatuoti. Mažesnė už vienetą TBN reikšmė yra laikoma prasta. Mano vejapjovės variklio alyvos TBN reikšmė – penki. Valio! Mėginyje buvo kaip tik tinkamas kiekis cinko ir kalcio, bet šiek tiek per daug natrio. Silicio buvo gerokai per daug – šios medžiagos kiekis beveik keturis kartus viršijo normą. Alyvos žybsnio temperatūra (žemiausia temperatūra, kuriai esant užsiliepsnoja alyvos garai), galinti padėti nustatyti, ar alyvoje nėra papildomų priemaišų, pavyzdžiui, degalų, buvo truputį žemoka – 182 laipsniai Celsijaus.“

Ką tai reiškia? Alyvos tyrimo ataskaitoje „Blackstone“ parašė: „Visuotiniai vidurkiai rodo įprastą alyvos tepamųjų savybių mažėjimą panašiuose „Honda“ varikliuose po 65 darbo valandų. Ši alyva buvo naudojama 10 metų. Greičiausiai jos buvo pripilta dar gamykloje. Tokiu atveju papildomų metalų priemaišų atsirado po pradinio įvažinėjimo, o silicis gali būti surinkimo metu naudoto sandariklio likučiai. Silicyje radome abrazyvinių nešvarumų, dėl kurių gali greičiau susidėvėti variklis. Alyvoje taip pat aptikome truputį degalų ir drėgmės. TBA rodiklis yra geras – 5,0, vadinasi, alyvoje dar liko nemažai šarminių priedų. Įsitikinkite, kad oro filtras yra geros būklės.“

Visai neblogi rezultatai: alyvoje tebebuvo priedų, o didžiausio teršalo silicio greičiausiai atsirado po įvažinėjimo. Vejapjovės variklio alyva buvo nešvari, tačiau 10 metų laikotarpis jai ne itin pakenkė. Žinoma, nedarykite klaidingos išvados, jog ir automobilio variklio alyvą galima keisti kas 10 metų. Kita vertus, nereikia nerimauti, jeigu pamiršite ant lipduko nurodytą terminą.

Automobilio tepalas. GIA nuotr.

Kada reikia keisti variklio alyvą

Pirmiau minėtas 5 tūkst. kilometrų intervalas tėra tik bendrojo pobūdžio rekomendacija, jeigu itin intensyviai eksploatuojate savo automobilį. Žinoma, kuo dažniau keisite alyvą, tuo daugiau uždirbs autoservisai, todėl pirmiausia paskaitykite, kas parašyta jūsų automobilio naudotojo vadove. Skirtingų automobilių alyvos keitimo intervalai yra nevienodi. Taip pat negalima pamiršti technologijų naujovių, dėl kurių tam tikrų automobilių modelių variklio alyvą reikia keisti kas 10–15 tūkst. kilometrų arba kas 6–12 mėnesių.

Kodėl nurodomi kilometrai ir laikotarpis? Laikui bėgant, alyvos tepamosios savybės prastėja. Kuo ilgiau jos nekeisite, tuo labiau mažės jos klampumas, taigi, tuo prasčiau ji teps įvairias variklio dalis. Sintetinė alyva nepraranda savo naudingųjų savybių ilgesnį laiką. Tai reiškia, kad ją galima keisti rečiau, bet keisti vis tiek būtina. Pernelyg pasenusi alyva gali visiškai užkimšti variklį.

Net jeigu vairuojate palyginti retai ir per metus susukate mažiau kilometrų, nei nurodytas rekomenduojamas keitimo intervalas, alyvą vis tiek derėtų pakeisti du kartus per metus. Galbūt alyvai nieko blogo nenutiks, bet didžiausias jūsų priešas šiuo atveju yra variklyje susikaupusi drėgmė. Važinėjant nedažnai ir trumpais atstumais, variklis nepakankamai įšyla, kad ją išgarintų, todėl alyva teps prasčiau ir sutrumpės variklio eksploatavimo trukmė.

Nieko nėra lengviau nei reguliariai ištraukti alyvos lygio matuoklį ir patikrinti, kiek variklyje yra alyvos bei kokia jos būklė, kad žinotumėte, kada ją keisti, atsižvelgdami į savo vairavimo įpročius.

Jau minėjome, kad 5 tūkst. kilometrų keitimo intervalas tinka nebent intensyviai eksploatuojant automobilį. Įdomu tai, jog naudotojo vadove neretai pateikiami alyvos keitimo intervalai eksploatuojant įprastai ir intensyviai. Pastarajam atvejui priskiriamas važinėjimas didesniu greičiu, esant ekstremalioms oro sąlygoms ir kitoms aplinkybėms, kai variklis labiau apkraunamas, pavyzdžiui, vežant sunkius krovinius, tempiant kitas transporto priemones ar lakstant lenktynių trasa.

Beje, į intensyvios eksploatacijos apibrėžtį patenka ir važinėjimas retai bei nedideliais atstumais (mažesniais nei 15 kilometrų), nes tokiais atvejais neišgarinamas kondensatas. Jeigu važinėjate trumpais atstumais, alyvą keiskite dažniau, kad ir kaip keistai tai skambėtų.

Žiūrėdami į alyvos lygio matuoklį, atkreipkite dėmesį ir į variklio pažeidimams būdingus požymius. Jeigu jūsų alyva yra šviesesnė arba tamsesnė, itin kraštutiniais atvejais – balkšvos spalvos kaip kava su pienu, gali būti, jog į variklį patenka aušinimo skysčio, pavyzdžiui, trūkus variklio galvos tarpikliui. Metalo dalelės alyvoje rodo vidinius variklio pažeidimus, galbūt atsiradusius dėl nepakankamo tepimo. Jei jūsų alyva pernelyg blizga arba atsiduoda kitu gaminiu, tokiu kaip aušinimo skystis, pats laikas atlikti alyvos analizę ir išsiaiškinti pakitimų priežastis.