Nors neretai vairuotojai skundžiasi, kad pėstieji į važiuojamąją kelio dalį žengia nė neapsidairę, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigė, kad vairuotojams taip staigiai „kirsti“ per stabdžius nereikėtų, jei patys būtų atidesni. Neretai artėdami pėsčiųjų perėjos link vairuotojai visiškai nesumažina greičio, o pasirodžius pėsčiajam būna priversti staigiai stabdyti, taip sukeldami avarinę situaciją ir pavojų keliaujančiam pėsčiomis.
Taisyklės galioja ir pėstiesiems
Vairavimo instruktorius akcentavo, kad tokiose situacijose pagrindinės saugaus eismo taisyklės turėtų paisyti ir pėstieji. Nors Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad vairuotojai pėsčiuosius turi praleisti, pastarieji, į važiuojamąją kelio dalį turėtų įžengti tik tada, kai įsitikina, kad vairuotojas juos mato ir praleidžia.
„Nereikėtų vadovautis vien numatyta pirmumo teise. Mokiniai dažnai kartoja, kad tik atsisėdę prie automobilio vairo supranta, kaip kartais sunku pastebėti pėsčiąjį. Kartais einantį žmogų sunku pamatyti dėl prastų oro sąlygų, kitais atvejai, ypač daugiabučių namų rajonuose, matomumą šalia perėjų sumažina šalikelėse palikti automobiliai. Pėstieji turėtų į kelią įžengti tik tada, kai įsitikina, kad tai yra saugu bei mato, kad artėjančių transporto priemonių vairuotojai juos mato ir praleidžia“, – sakė vairavimo instruktorius.
Neskubėkite!
Tiesa, A. Pakėnas pabrėžė, kad artėdami prie pėsčiųjų perėjos vairuotojai taip pat turėtų imtis atitinkamų saugumo priemonių – sumažinti greitį, o jei matomumui oro sąlygos ar kiti objektai netrukdo – bent jau atleisti akceleratoriaus pedalą. Anot instruktoriaus, taip vairuotojas pasiliks bent kelias papildomas sekundes, kad netikėtai pasirodžius paspirtuko ar dviračio vairuotojui, vis dar galėtų tinkamai sureaguoti į situaciją.
Vairavimo mokytojas aiškino, kad neretai problemų kyla, kai pėsčiųjų ir vairuotojų keliai susiduria šalia reguliuojamų sankryžų piko metu. Jis teigė, kad skubantys automobilių vairuotojai kartais neįvertina, kad žalia šviesoforo šviesa pėstiesiems užsidegs tuo pat metu, kaip ir norintiems pasukti į dešinę, todėl skubėdami atlikti manevrą būna priversti „kirsti“ per stabdžius.
A. Pakėnas taip pat akcentavo, kad vairuotojai, važiuodami keliu, kuris viena kryptimi turi daugiau nei vieną eismo juostą, prieš perėją turėtų sustoti visais atvejais, kai kitose eismo juostose automobiliai jau yra sustoję.
Asfalto danga nesuteikia pirmumo
Tiesa, sustoti vairuotojai turėtų ir tada, kai įsuka į kiemus, ar įvažiuoja į stovėjimo aikšteles ir degalines. Vairavimo mokytojas teigė, kad šiose vietose vairuotojai matydami nutiestą asfalto dangą įsivaizduoja, kad dėl to turi pirmumą prieš pėsčiuosius, tačiau vis tik šiose vietose sustoti turėtų ne keliaujantys pėsčiomis.
„Įvažiuojami į degalines ar kitas teritorijas vairuotojai drąsiai suka posūkį nė nesustodami, o kartu ir nesusimąstydami, kad jie kerta pėsčiųjų taką. Jei tokioje vietoje šaligatviu, o po to asfalto danga eina pėsčiasis, vairuotojas jį turi praleisti“, – aiškino A. Pakėnas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
