Vienas iš didžiausių automatinio parkavimo privalumų – nebereikia pačiam įvertinti, kokie yra stovėjimo vietos matmenys. Užtenka paspausti mygtuką ir važiuojant sistema pati suras tinkamą vietą. Tuomet beliks tik mėgautis automobilio sugebėjimais pašalinti vieną nuobodžiausių vairavimo elementų.
Praverčia ir profesionalams
Automatinio parkavimo sistemas siūlo vis daugiau įvairių segmentų modelių gamintojų: pradedant kompaktiškais miesto hečbekais ir baigiant prabangiais sedanais. Tačiau daugeliui sistemų toli iki tobulumo – ne tik tokių automobilių kaip „Ford“, bet ir „Audi“ ar „Volkswagen“ vairuotojas dar turi kontroliuoti akceleratorių, stabdį, perjungti pavaras.
Visiškai automatines sistemas diegia tik saujelė gamintojų (BMW, „Peugeot“, „Tesla“ ir dar keli). Tarp jų – ir kompaktiniai modeliai kaip „Tesla Model 3“ ar naujasis mažylis „Peugeot 208“ (ar jo brolis krosoveris 2008).
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius, profesionalus vairuotojas ir keliautojas Viltoldas Milius pasakojo, kad geriausiai yra išbandęs komercinio „Volkswagen Crafter“ automatinio parkavimo sistemą. Jos veikimo principas – toks pat, kaip ir koncerno lengvųjų automobilių: davikliai randa laisvą vietą, įjungus reikiamą pavarą lieka tik spausti akceleratorių arba stabdį.
„Nors tai nėra automobilis, su kuriuo reikėtų dažnai ieškoti vietos miesto centre, sistema puikiai veikė kaip pagalba profesionaliam vairuotojui“, – komentavo žinomas žurnalistas.
Turi papildomą funkciją
Norintiems visiškai atsipalaiduoti skirta naujos kartos įranga, kontroliuojanti viską nuo A iki Z. Įvažiavus į aikštelę vairuotojui tereikia spustelti vieną mygtuką – taip automobilis supranta, kad turi ieškoti stovėjimo vietos. Ją radęs, kontroliuoja akceleratorių, stabdį, pavarų judėjimą pirmyn ar atgal. Vairuotojui reikia tik stebėti aplinką ir mėgautis technologine pažanga, išlaisvinančia nuo daugeliui neįdomios veiklos.
Kai kurie, pavyzdžiui, „Tesla“ turi „Summon“ funkciją – vairuotojui ir keleiviams išlipus automobilis gali pats įvažiuoti į stovėjimo vietą ar išvažiuoti iš jos. Tiesa, galimybės kol kas ribotos – judama tik tiesia linija, todėl reikia nusitaikyti į stovėjimo vietą. Tačiau taip itin patogu įvažiuoti į ar išvažiuoti iš garažo.
Po paskutinio programinės įrangos atnaujinimo amerikietiški elektromobiliai įgijo galimybę savarankiškai išvažiuoti iš stovėjimo vietos ir iki telefono, kuriuo valdoma ši sistema, įveikti maždaug 45 metrų atstumą.
Liko didelis trūkumas
V. Milius pripažino, kad įprastai bandydamas naują modelį automatinio parkavimo sistemos nenaudoja, viską padaro rankiniu būdu. Jo manymu, į daugumą automobilių montuojama tokia įranga dar nėra ganėtinai išmani, kad tiktų greitu ritmu gyvenantiems vairuotojams.
„Įvažiavę į aikštelę akimis greitai nuskenuojame laisvą vietą, šauname į priekį ir pastatome automobilį. Kol sistema pamato, kur galima parkuoti, užtrunka ir dar reikia kažką paspausti. Nesakau, kad įranga neveikia, bet dalis vairuotojų viską atlieka greičiau“, – konstatavo pašnekovas.
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pritarė, kad patyręs vairuotojas automobilį vis dar pastato geriau nei automatinė sistema. Anot jo, įranga pagal užprogramuotą atstumą ar kitus parametrus neatpažįsta stovėjimo vietos kaip tinkamos, nors geram vairuotojui įsprausti automobilį dar būtų įmanoma.
„Automatiniam parkavimui dažnai reikia daug vietos, o šiais laikais miestuose jos trūksta. Sistemoje nustatyta, koks atstumas turi būti, jei jis mažesnis, automobilio ir nepastatys. Tos sąlygos nustatytos su atsarga ir rasti jas atitinkančią vietą gali būti nelengva“, – komentavo jis.
Kita vertus, jei visi automobiliai turėtų tikslias automatinio parkavimo sistemas kaip „Peugeot“ ar „Tesla“, gatvės atrodytų daug tvarkingiau, nes transporto priemonės būtų sustatytos tiksliai pagal linijas, vienodu atstumu nutolusios viena nuo kitos.
