Nė nekyla abejonių, kad bet koks kiekis alkoholio gali paveikti vairuotojo veiksmus, reakciją bei turėti įtakos galimybei greitai priimti sprendimus.
Reikia daugiau laiko
Pavartojus alkoholio pirmiausia sutrinka vairuotojo reakcija. Laikas, per kurį žmogus sureaguoja į pasikeitusias eismo sąlygas ar kliūtį, pailgėja, o dėl to vairuotojas gali negebėti tinkamai, o svarbiausia, laiku, sureaguoti į incidentą.
Negana to, jei priekyje esančio automobilio vairuotojas staiga nuspaustų stabdžių pedalą dėl į kelią išėjusio žmogaus, apsvaigusiam asmeniui reikėtų daugiau laiko, kad įvertintų situaciją, o dėl to gali nukentėti visiškai nekalti žmonės.
Sunku „susigaudyti“
Stiprieji gėrimai gali ne tik sulėtinti reakciją, bet ir sutrikdyti koordinaciją. Sulėtėja žmogaus rankų ir kojų judesiai, prie kintančio apšvietimo sunkiau prisitaiko rega. Neretai būtent dėl šių priežasčių eismo įvykiuose nukenčia žmonės.
Sudėtinga susikoncentruoti
Vairuojant ypač svarbi koncentracija, dėl kurios vairuotojas geba automobilį išlaikyti reikiamoje eismo juostoje, pastebėti kelio ženklus, važiuoti pastoviu greičiu, o esant reikalui – jį sumažinti.
Vartojant alkoholį, koncentracija silpnėja, o dėl to kyla grėsmė išvažiuoti iš eismo juostos ar kitaip sukelti eismo įvykį.
Silpnėja rega
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog dėl svaigiųjų gėrimų gali suprastėti rega, vaizdai gali pradėti lietis ar net sutrikti akių judesiai.
Dėl tokių pasikeitimų prie vairo sėdintis žmogus negali tinkamai įvertinti atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, einančio žmogaus, ar atsiradusios kliūties.
Sudėtinga priimti sprendimus
Nors sėsti prie vairo apsvaigus jau savaime yra neatsakingas elgesys, tačiau didėjant alkoholio koncentracijai kraujyje, žmogus nesugeba priimti reikšmingų sprendimų. Pavyzdžiui, žmogus nesupranta, kada reikia stabdyti ar apvažiuoti kliūtį, neįvertina artėjančio posūkio staigumo, kitų transporto priemonių greičio. Valdant transporto priemonę, toks sutrikimas gali tapti mirtinai pavojingų.
Nuo atsipalaidavimo iki savikontrolės praradimo
Kadangi įvairiose pasaulio šalyse leidžiamos alkoholio koncentracijos norma kraujyje varijuoja, specialistai paaiškino, kaip žmogaus kūnas reaguoja į skirtingas jo koncentracijas.
0,2 prom. – sutrinka gebėjimas priimti tinkamus sprendimus, padidėja atsipalaidavimas, nežymiai pakyla kūno temperatūra, atsiranda nuotaikos svyravimai, susilpnėja rega, tampa sunku atlikti kelis veiksmus vienu metu.
0,5 prom. – atsiranda pernelyg ekspresyvus elgesys, tačiau pasunkėja smulkių raumenų valdymas (pvz., sunkiau lankstyti pirštus), tampa sunku priimti tinkamus sprendimus, sutrinka koordinacija, sumažėja galimybė pastebėti judančius objektus, pasireiškia budrumo trūkumas.
0,8 prom. – sunkiau valdyti raumenis, sunku priimti sprendimus ir argumentuoti veiksmus, sutrinka savikontrolė, pasireiškia trumpalaikiai atminties sutrikimai, sumažėja galimybė susikoncentruoti ir apdoroti gaunamą informaciją, dingsta greičio pojūtis.
1 prom. – sumenksta koordinacija, sulėtėja reakcijos laikas, stipriai susilpnėja gebėjimas valdyti transporto priemonę ir ją išlaikyti eismo juostoje, žmogaus kalba tampa paini.
1,5 prom. – žmogui tampa sunku išstovėti ant kojų ir valdyti kūno raumenis, atsiranda pykinimas, sutrinka vaizdinės ir garsinės informacijos apdorojimas, žmogus tampa nebepajėgus suvaldyti transporto priemonę.
2 prom. – sutrinka žmogaus pojūčiai, nebeišstovima ant kojų, nebesuprantama, kas vyksta aplink, dažni atminties užtemimai, gali būti prarandama sąmonė.
3 prom. – žmogų užplūsta slogi, depresyvi nuotaika, netenkama sąmonės, sutrinka šlapimo pūslės funkcija, kyla kvėpavimo ir širdies ritmo sutrikimų, netenkama sąmonės.
4 prom. ir daugiau – sutrinka kvėpavimas širdies ritmas, netenkama sąmonės, žmogų gali ištikti mirtis.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
