Skaitytoja į DELFI kreipėsi su klausimu: „ar turiu kentėti ir jaustis kalta dėl to, kad negirdžiu ir neturiu galimybės išsikviesti pagalbos nakties metu“. Kaune pavežėja dirbanti Dovilė pasakojo, kad sausio 4-osios naktį dirbdama R. Kalantos gatvėje įvažiavo į didžiulę baloje pasislėpusią duobę.

Moteris pasakojo, kad tuo metu keleivius vežė jų nurodytu adresu, o po smūgio į duobę suprato, jog viena iš padangų – prakiuro.

„Duobė nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, taip pat nebuvo jokios informacijos apie kelio remontą ar nelygų kelią. Ramiai važiavau 50 km/val. greičiu, tačiau nespėjau persirikiuoti į kitą eismo juostą, todėl įvažiavau į vandens apsemtą duobę“, – vakaro įvykius prisiminė vairuotoja.

Nežinojo, ką daryti

Kaunietė neslėpė, jog pasimetė – automobilyje sėdėjo keleiviai, o ji toliau važiuoti nebegalėjo. Dar daugiau streso kėlė ir tai, jog moteris paskambinti telefonu negalėjo, nes turi klausos negalią.

Ji aiškino, jog darbo valandomis, kai prireikia pagalbos, ji kreipiasi į gestų kalbos vertėjus, kurie dirba iki 17 val. ir padeda negalią turintiems žmonėms – už juos paskambina į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC).

„Šioje situacijoje teko SMS žinutėms rašyti savo kolegoms, taip pat kurtiesiems, kurie dirba pavėžėjimo paslaugas teikiančioje įmonėje bei prašyti, kad nutrauktų savo darbus ir atvyktų padėti pakeisti ratą“, – aiškino skaitytoja.

Žalos atlyginimui – policijos schema

Vairuotoja teigė, jog dėl patirtos žalos ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę. Moteris aiškino, kad pateikė nuotraukas, kuriose matyti ne tik prakiurusi automobilio padanga, tačiau ir minėta vandens apsemta duobė.

Nepaisant to, praėjus mėnesiui savivaldybė pranešė, jog niekuo negali padėti, mat reikalinga policijos sudaryta įvykio schema.

„Pateikti schemos, kaip ir tą naktį paskambinti policijai, negalėjau, todėl savo atžvilgiu jaučiu diskriminaciją, jog dėl turimos negalios, negalėjau tą naktį išsikviesti pagalbos“, – sakė pavėžėja dirbanti moteris.

Partrenktas pėstysis
Foto: Shutterstock

Yra keli būdai

Bendrojo pagalbos centro (BPC) komunikacijos atrovė Vilma Juozevičiūtė teigė, jog apgailestauja, kad reikiamu metu vairuotoja negalėjo sulaukti pagalbos, mat BPC bendradarbiauja tiek su Lietuvos kurčiųjų draugija, tiek su Lietuvių gestų kalbos vertimo centru, kurie savo kanalais viešina informaciją apie tai, kaip klausos negalią turintys asmenys gali išsikviesti skubią pagalbą.

V. Juozevičiūtė aiškino, kad pranešti apie nelaimę galima ne tik minėtų pasinaudojant organizacijų darbuotojų pagalba, tačiau ir siunčiant trumpąją žinutę bendruoju pagalbos numeriu 112 bei pasinaudojant „tyliojo skambučio“ paslauga.

BPC atstovė atkreipė dėmesį, jog rašant SMS žinutę reikia nurodyti pranešėjo vardą ir pavardę, jo turimą negalią (pvz.: kurčiasis), tikslų įvykio ar nelaimės adresą: savivaldybę, seniūniją, miestą, gyvenvietę ar kaimą, gatvės pavadinimą, namo ar buto numerį. SMS žinutėje taip pat turėtų būti nurodyta ir kas atsitiko bei kokia pagalbos tarnyba reikalinga (greitoji medicinos pagalba (GMP), policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba).

Norintys pasinaudoti „tyliojo skambučio“ paslauga, apie tokį norą turėtų įspėti iš anksto. BPC turėtų būti iš anksto užregistruoti negalią turinčio žmogaus duomenys bei gyvenamosios vietos adresu, kuriuo, prireikus pagalbos, atvyktų reikalinga pagalbos tarnyba. Daugiau informacijos apie šią paslaugą galite rasti čia.