Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pareigūnai aiškina, kad dėl to, jog sankryžose vairuotojai nepaiso, kas turi važiavimo pirmumo teisę, įvyksta apie 20 proc. visų avarijų. Policininkai taip pat atkreipia dėmesį ir į iškalbingą statistiką: žmonės dažniausiai žūva dėl nesaugaus greičio, tačiau dėl pirmenybės taisyklių nepaisymo sužalojama daugiausiai eismo dalyvių.
Nesustoja ir nepraleidžia
Klaidų neišvengia ne tik išsukantys iš šalutinio, bet ir važiuojantys pagrindiniu keliu. Vienas iš dažniausių eismo įvykių scenarijų – pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių atsitrenkimas į automobilį, išvažiuojantį iš šalutinio.
Saugaus eismo ekspertai pastebi, jog tokių įvykių priežastimi neretai tampa ne tik neapdairumas, tačiau ir per vėlai pradėtas stabdymo manevras. Viena vertus, Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad prie STOP ženklo ar juostos privaloma sustoti ir įsitikinti, ar važiuoti bus saugu, bet nemažai vairuotojų šią taisyklę pamiršta ir tinkamai neįvertinę situacijos bei visiškai nesustoję, pradeda manevrą.
Antra vertus, budrumą praranda ir važiuojantys pagrindiniu keliu: sankryžose, ypač nereguliuojamose, vairuotojai turėtų būti atidesni ir pasirengę, esant reikalui, stabdyti automobilį. Tačiau dažnas yra įsitikinęs, kad yra gerai matomas ir saugus, tad net matydamas iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį, stabdį nuspaudžia per vėlai.
Sąlygos ir eismas keičiasi
Pavojus išlėkti iš šalutinio kelio į pagrindinį, arba į sankryžą, ypač padidėja žiemą. Slidžiame kelyje stabdymo kelias pailgėja, o staigaus stabdymo išprovokuotas automobilio slydimas taip pat gali tapti priežastimi, kodėl transporto priemonė nesustos laiku.
Saugaus eismo ekspertai primena, kad net ir važiuodami, iš pirmo žvilgsnio, neslidžiu keliu, vairuotojai turėtų būti budrūs ir prisiminti, kas yra „juodasis ledas“. Oro temperatūrai svyruojant apie 0 laipsnių ir staiga šiek tiek nukritus žemiau, gali susidaryti „juoduoju ledu“ vadinamas plikledis. Neretai važiuodami šlapiu keliu vairuotojai praranda budrumą, tad staiga užvažiavę ant „čiuožykla“ tapusio asfalto, gali prarasti kontrolę.
Saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad problemų kyla ir tada, kai pakeičiama eismo judėjimo tvarka. Neretai net ir praėjus ilgesniam laikui po sankryžose įvestų pakeitimų, vairuotojai važiuoja vadovaudamiesi ne ženklais, o įpročiais. Būtent dėl per ilgą laiką susiformavusių įpročių kasdien tais pačiais maršrutais zujantys vairuotojai praranda budrumą, nepastebi pakeitimų, o dėl to nepavyksta išvengti ir eismo įvykių.
Vienas pažeidimas gali būti lemiamas
Klaidų, dėl kurių kyla avarijos, neišvengia ir važiuojantys pagrindiniu keliu. Nors apie artėjančius šalutinius kelius įspėja ženklai bei tokiose vietose pasikeičia kelio ženklinimas – prasideda ištisinė juosta, – pasitaiko atvejų, kai pažeisdami KET vairuotojai pradeda lenkimo manevrą.
Vairavimo instruktoriai aiškina, kad tokios avarijos būna skaudžiausios, mat lenkiantis žmogus, dėl medžių ar kitų kliūčių, gali nepastebėti į dešinę norinčio pasukti kito vairuotojo. Pastarasis įvertinęs, kad iš kairės jam reikiama juosta atvažiuojančių transporto priemonių nėra, išsuka į pagrindinį kelią, ir kaktomuša susiduria su lenkimo manevrą neleistinoje vietoje pradėjusiu žmogumi.
Tokie atvejai tik įrodo, kad išimčių KET paisyme būti negali, o vairuotojai, artėdami prie kelių sankirtų, turėtų neskubėti priimti sprendimų ar atlikti manevrų. Dar atidesni eismo dalyviai turėtų būti tada, kai matomumas apribotas, mat net viena padaryta klaida gali kainuoti gyvybę.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
