Opi didmiesčių problema piko metu yra sankryžų blokavimas. Bandant ją spręsti, Vilniuje jau ne vienerius metus judriausios sankryžos paženklintos specialiais geltonais „koriais“. Jų tikslas – išskirti važiuojamąją dalį, kurioje automobiliams draudžiama sustoti, kad nebūtų kliudomas eismas iš šono atvažiuojančioms kitoms transporto priemonėms.

Automobiliais užkerta kelią

Vairuotojai įspėti, kad šios pažymėtos sankryžos bus filmuojamos ir blokuotojų lauks baudos, tačiau tai, panašu, nepavyzdingų eismo dalyvių neįbaugino.
„Nors pagal KET tiek „koriais“ pažymėtos, tiek nepažymėtos sankryžos negali būti blokuojamos, šis žalingas įprotis vis dar įaugęs į vairuotojų kraują“, – pastebėjo draudiko atstovas.

R. Pocius pratęsė savo mintį akcentuodamas, kad dėl tokių sankryžų blokavimų yra apsunkinamas eismas ir formuojasi spūstys, kadangi užsidegus žaliam šviesoforo signalui kiti eismo dalyviai negali pajudėti.

„Panaši tendencija ryški kalbant ir apie pėsčiųjų perėjas, dviračių takus ar šaligatvius. Vairuotojai neapdairiai stabteli tose vietose, kur eina ar važiuoja kiti eismo dalyviai. Svarbu suvokti, kad kelyje esame lygiaverčiai. Tiek automobiliams, tiek pėstiesiems ar dviratininkams skirtų kelių blokavimas nėra toleruotinas“, – pabrėžė R. Pocius.

Foto: Shutterstock

Nelinkę užleisti kitų vairuotojų

Vairuotojų kultūros stoka tarp vairuotojų neretai pasireiškia ir tada, kai tenka praleisti kitas transporto priemones. Šios situacijos itin dažnos susiliejančiose greitėjimo bei lėtėjimo juostose, taip pat vykstant kelio darbams ar atsiradus kitoms kliūtims.

„Greitėjimo bei lėtėjimo juostos yra iš ties problemiškos – įprastai jose nenurodyta pirmumo teisė, tad vairuotojams tenka remtis abipusiu supratimu bei geranoriškumu“, – teigė R. Pocius.

Anot jo, idealiu atveju eismas tokiose situacijose turėtų būti paremtas „užtrauktuko“ principu, kai vairuotojai vienas po kito įsilieja į bendrą srautą iš skirtingų eismo juostų. Visgi, ne visi eismo dalyviai linkę geranoriškai to laikytis.

„Esant intensyviam eismui ir bandant išvažiuoti iš greitėjimo ar įvažiuoti į lėtėjimo juostą, vairuotojams tenka lūkuriuoti, kol jie bus įleisti. Dažnas eismo dalyvis nėra linkęs pristabdyti ir įleisti kitą automobilį. Kultūros kelyje stokoja ir tyčia važiuojantys itin arti, nepalikdami nė menkiausio tarpelio kitiems automobiliams“, – dėstė ekspertas.

R. Pocius atkreipė dėmesį, kad kitų vairuotojų užleidimas svarbus ne tik dviejų eismo juostų susijungimo vietose, bet ir nereguliuojamose sankryžose, kai iš šalutinio kelio įsukti į pagrindinį dėl didelio automobilių srauto gali būti itin keblu ir netgi pavojinga.

Foto: Corbis

Nepagarba signalizuojant

Apie vairuotojams būdingą eismo kultūros stoką liudija ir posūkių nerodymas, taip pat – nereikalingas garso signalo bei tolimųjų šviesų naudojimas. R. Pocius teigė, jog eismas yra sociologinis reiškinys, čia vairuotojai privalo nuolat komunikuoti tarpusavyje. Efektyviai komunikacijai būtina laiku ir vietoje pranešti apie savo planuojamus atlikti manevrus. Jei to nėra – ne tik rodoma nepagarba kitiems eismo dalyviams, bet ir sukeliamos pavojingos situacijos.

„Paradoksalu, tačiau kol vieni vairuotojai piktybiškai vengia rodyti posūkio signalus, kitų signalizavimas būna perteklinis. Norėdami išreikšti savo nepasitenkinimą, kitiems eismo dalyviams jie siunčia garsinius signalus ar be perstojo mirksi ilgosiomis šviesomis. Kraštutiniu atveju nevengiama ir kitą automobilį blokuoti, atsidarius langą iškeikti ar netgi išlipus iš automobilio kumščiais pamojuoti“, – sakė R. Pocius.

Draudimo bendrovės atstovo teigimu, visi tokie bereikalingi signalizavimai ar emocijų rodymas yra pertekliniai ir neprisideda prie eismo saugumo gerinimo.

„Būkime tolerantiški ir kultūringi, ypač atėjus švenčių laikotarpiui. Tai ne tik palengvina keliones, bet ir padaro jas saugesnes“, – patarė R. Pocius.