Tą pastebėjo ir saugaus eismo ekspertai, akcentuojantys, kad neretai į situaciją reikėtų žiūrėti iš kitos perspektyvos: kai eismas intensyvus, sąlygos kelyje nedžiugina, spūstys susiformuoja ir dėl vairuotojų padaromų klaidų.

Standartai dar ne viskas

Važiavimas spūstyje ne vienam tampa iššūkiu, mat tiek judėjimą, tiek manevravimą vairuotojams apsunkina senos, nekokybiškos ar nusidėvėjusios padangos, kurios prastai sukimba su kelio danga.

Dėl prastų padangų pailgėja ir stabdymo kelias, o kritinėse situacijose sustabdyti automobilį gali būti kone neįmanoma. Specialistai įspėjo, jog vairuotojai neturėtų laukti kol padangos susidėvės iki Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyto minimalaus 3 mm gylio. Patariama, kad apie padangų keitimą reikėtų pagalvoti jau tada, kai protektorius gylis lieka apie 4 mm.

Mažiau manevrų

Dar viena problema, kurią sukelia patys vairuotojai – „fantominės“ spūstys arba, kaip patys vairuotojai mėgsta sakyti – „spūstys iš niekur“. Toks reiškinys susidaro dėl vairuotojų atliekamų perteklinių manevrų. Dažnai tenka matyti, kaip spūstyje vairuotojai nuolat rikiuojasi iš vienos eismo juostos į kitą, taip tarsi stengdamiesi važiuoti ta juosta, kurioje srautas juda greičiau.

Kamštis Geležinio vilko gatvėje

Specialistai akcentavo, kad srautas keliose eismo juostose dažniausiai juda panašiu greičiu, tačiau būtent dėl tokių, nuolat besirikiuojančių vairuotojų, susidaro optinė apgaulė, kad vienoje ar kitoje juostoje transporto priemonės važiuoja greičiau. Juk išvažiavus vienam automobiliui, kitos transporto priemonės toje juostoje pavažiuoja į priekį. Priešinga situacija būna juostoje, į kurią automobilis įvažiuoja, mat jis jau užima atsilaisvinusią vietą, todėl už jo stovintys vairuotojai gali nė nekrustelėti.

Saugaus eismo ekspertai pabrėžė, kad iš tiesų norėdami spūstyse judėti greičiau ir išvengti dar didesnių kamščių, vairuotojai turėtų užimti važiuoti nekeisdami eismo juostos ir tai daryti tik tada, kai iš tiesų reikia.

Didesnis atstumas

Spūsčių problemą padidina ir jų metu įvykę eismo įvykiai. Specialistai pastebėjo, kad nemažai avarijų būna techninės – jų metu aplamdomi tik automobiliai. Nepaisant to, tokie įvykiai užtveria pravažiavimą kitiems.

Norėdami išvengti eismo įvykio, vairuotojai visų pirma turėtų laikytis didesnio saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio. Didesnį atstumą tarp automobilių reikėtų palikti ir sustojus. Patariama, kad važiuojant, tarp automobilių būtų toks atstumas, kuriam nuvažiuoti reikėtų 2-3 sekundžių, mat taip vairuotojai turės daugiau laiko ir erdvės tada, kai reikės stabdyti staigiai. Mažesnis atstumas gali reikšti ne tik tai, kad automobilis nesustos laiku, tačiau ir tai, kad smūgio metu gali būti apgadinta daugiau arti viena kitos stovėjusių transporto priemonių.

Kamštis Geležinio vilko gatvėje

Tais atvejais, kai eismo įvykio išvengti jau nepavyko, o vairuotojai dėl kaltės sutaria, specialistai patarė vairuotojams nusifotografuoti eismo įvykio vietą ir automobilius, o iškart po to transporto priemones patraukti ir dokumentus užpildyti nuošaliau. Taip saugesni bus ne tik į eismo įvykį patekę vairuotojai, bet ir bus atlaisvintas kelias kitiems eismo dalyviams.

Gali nepastebėti ar išslysti

Dėl staigių manevrų gali kilti ir eismo įvykis, todėl vairuotojai kiekvieną judesį, ypač keisdami eismo juostą, turėtų atlikti tik įsitikinę, kad tai yra saugu, kiti vairuotojai juos mato ir praleidžia. Be to, staigūs manevrai žiemą gali išprovokuoti automobilio slydimą, o tai taip pat gali baigtis eismo įvykiu.

Saugaus eismo ekspertai vairuotojams prieš šventes patarė neviršyti ne tik leistino, bet ir saugaus greičio, nedaryti bereikalingų manevrų, palaikyti saugų atstumą bei tolygiai stabdyti. Svarbiausia, pabrėžė ekspertai, visi eismo dalyviai turėtų suprasti, kad šiuo metų laiku reikės daugiau kantrybės ir tolerancijos bei pagarbos kitiems. Tik tokiu atveju net klaidą padaręs eismo dalyvis turės galimybę nepakliūti į eismo įvykį ar jo nesukelti.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.