Vairuotojai turėtų itin gerai žinoti du terminus. Pirmasis – vandens pleištas: taip vadinamas vandens sluoksnis, susidarantis tarp kelio dangos ir padangos protektoriaus. Antrasis – akvaplanavimas, kai automobilio padangoms dėl vandens pleišto nebesukimbant su kelio danga, šis ima slysti vandens paviršiumi.

Lietus kiekvienam vairuotojui turėtų asocijuotis su slidžiu keliu. Tam, kad pavyktų išvengti nelaimių lyjant lietui, vairuotojai turėtų prisiminti net kelias taisykles.

Kokybiškos padangos

Labai svarbu, kad padangos būtų nenusidėvėjusios ir nepasenusios. Per mažas protektoriaus gylis neretai tampa priežastimi, kodėl padangos nesugeba išstumti vandens iš po ratų, o dėl to prasideda akvaplanavimas.

Problemų gali kilti ir tada, kai padangos yra pernelyg senos, mat guma sukietėja ir praranda reikiamas savybes.

Taip pat vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į oro slėgį padangose. Per didelis, ar per mažas oro slėgis gali taip pat pabloginti automobilio valdymą slidžiame kelyje, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į gamintojo rekomendacijas ir jų laikytis.

Švarus stiklas

Vairuotojai neretai numoja ranka į prastai valančius valytuvus, jei šie palieka bent „lopinėlį“ švaraus stiklo, tačiau toks abejingumas gali tapti kritine klaida lyjant. Labai svarbu, kad ant stiklo užtykštantis vanduo būtų nuvalytas, mat likęs perteklius gali iškreipti vaizdą, apsunkinti matomumą ar net tapti eismo įvykio priežastimi.

Dar blogiau, jei vanduo nuo stiklo nėra nuvalomas naktį. Šlapiame kelyje atsispindi šviesos, todėl vairuotojai gali būti apakinti. Dėl nenuvalyto vandens ant stiklo, priešais atvažiuojančio automobilio žibintų šviesa lūžta ir dar labiau akina. Praradęs gebėjimą įžiūrėti kelio linijas, vairuotojas gali išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ar net nulėkti nuo kelio.

Priekinio stiklo švara vairuotojai turėtų pasirūpinti ir iš vidaus. Nešvarus langas taip pat gali tapti priežastimi, kodėl lyjant kelią įžiūrėti yra sunku. Taip pat labai svarbu, kad automobilyje būtų palaikomas tinkamas vėdinimas. Rasojantys langai – dar vienas pavojus vairuotojams, kurio būtų galima išvengti pasirūpinus kokybišku salono filtru bei nepertraukiamu vėdinimu automobilyje. Jei dėl aprasojusių langų tampa sunku įžiūrėti kelią, vairuotojas privalo sustoti ir kelionę tęsti, tik užtikrinęs, kad eisme galės dalyvauti sklandžiai.

Jokių perdegusių lempučių

Dėl prasto matomumo lyjant, o ypač naktį, vairuotojams gali būti sunku pastebėti kliūtis, žvėris ir žmones kelyje, todėl labai svarbu, kad visi automobilio žibintai tinkamai apšviestų kelią. Žinodami, kad kažkuris žibintas nedega, vairuotojai turėtų vengti kelionių iki kol gedimas bus pašalintas.

Važiuodami degant tik vienam priekiniam žibintui vairuotojai gali suklaidinti kitus eismo dalyvius. Gali susidaryti įspūdis, kad matoma dviejų, toli esančio automobilio, žibintų skleidžiama šviesa. Optine apgaule patikėję vairuotojai gali priimti sprendimus, kurie sukels pavojų ne tik jiems patiems, bet ir tam ekipažui, kurio automobilio vienas iš žibintų nešviečia.

Jei nešviečia vienas iš galinių žibintų, vairuotojai gali pamanyti, kad priekyje, kiek toliau, važiuoja motociklas. Tiesa, eismo dalyviai neretai apsigauna ir tais atvejais, kai nedega vienas iš priekinių žibintų.

Negana to, svarbu, ne tik, kad visos automobilio šviesos veiktų, privaloma jas tinkamai sureguliuoti. Blogai sureguliuoti tiek pagrindiniai, tiek rūko žibintai neapšviečia kelio tinkamai, o dar blogiau – akina kitus vairuotojus.

Foto: A.Stackevič nuotr.

Saugiau – tik lėčiau

Prapliupus lietui vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ne į leistiną, o į saugų greitį, kuris visais atvejais yra mažesnis. Lėčiau važiuodami vairuotojai turės daugiau laiko sureaguoti į kliūtis kelyje bei lengviau suvaldyti automobilį jam pradėjus slysti.

Specialistai apskaičiavo, kad keliuose, kuriuose leistinas greitis – 70 km/val., vairuotojai per vieną sekundę nuvažiuoja kiek daugiau nei 19 metrų, o stabdymo kelias idealiomis sąlygomis, kai kelias su asfalto danga yra sausas, yra 31,5 metro.

Keičiantis oro bei eismo sąlygoms, stabdymo kelias ilgėja: važiuojant šlapiu asfaltu stabdymo keliui reikės 42,7 metrų, pasnigus jis pailgės iki 94,3 metrų, o prasidėjus lijundrai automobilis visiškai sustos už 126 metrų. Didėjant greičiui stabdymo kelias taip pat ilgėja.

Labai svarbu, kad esant sunkioms eismo sąlygoms vairuotojai visą dėmesį sutelktų į pagrindinį savo darbą – vairavimą. Bet koks blaškymasis gali prisidėti prie nelaimės kelyje.

Visa automobilio kontrolė – vairuotojui

Nors ne vienas vairuotojas užmiesčio keliuose mėgsta naudotis pastovaus greičio palaikymo sistema, gamintojai nerekomenduoja jos naudoti lyjant ar tada, kai kelias yra šlapias. Greitis gali būti per didelis, kai reikia įveikti balą, todėl per dideliu greičiu į ją įvažiavus gali prasidėti akvaplanavimas, o dėl to vairuotojas gali nesuvaldyti automobilio.

Svarbu ir tai, kaip vairuotojas laiko rankas ant vairo. Akcentuojama, kad vairą reikėtų laikyti abiem rankomis. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, kokia pozicija teisinga, saugaus eismo ekspertai vairą siūlo įsivaizduoti lyg laikrodį. Tokiu atveju rankos turėtų būti dedamos ten, kur būtų tariamos 9 ir 15 valandos.

Jokių staigių judesių

Šlapia kelio danga – slidi, todėl vairuotojai turėtų vengti bet kokių staigių judesių, kurie išprovokuotų automobilio slydimą. Norėdami pasukti posūkį vairuotojai turėtų iš anksto sumažinti greitį ir vengti stabdymo posūkyje.

Staigaus stabdymo apskritai reikėtų vengti, mat taip transporto priemonė taip pat gali pradėti čiuožti. Stabdį reikėtų nuspausti anksčiau ir tai daryti tolygiai.

Norėdami aplenkti kitas transporto priemones vairuotojai tai turėtų daryti taip pat atsargiai bei manevrui pasilikti daugiau vietos. Bet kokie staigūs judesiai gali sukelti eismo įvykį.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.