Vairavimo instruktorius Egidijus Šimkūnas aiškina, kad net ir mažiausias alkoholio kiekis kritinėje situacijoje gali lemti pavėluotą reakciją, ilgesnį stabdymo kelią ir eismo įvykį.
Mokytojo teigimu, neretai žmonės nesupranta, kad alkoholis slopina žmogų, todėl net ir suvartojęs nedidelį alkoholio kiekį ir gerai jausdamasis vairuotojas į tą pačią situaciją reaguos lėčiau nei būdamas visiškai blaivus.
Tampa drąsesni
Priežasčių, kodėl neblaivūs žmonės sėda prie vairo, yra įvairių, tačiau psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad alkoholis slopina žmogaus savikontrolę. Specialistas pastebi, kad išgėręs žmogus įgauna daugiau drąsos, o dėl šių dviejų veiksnių neretai įvyksta nelaimės.
E. Šidlauskas aiškina, kad noras sėsti prie vairo išgėrus gali kilti ir dėl menkavertiškumo. Mažą savivertę turintys asmenys tokiais veiksmais nori parodyti savo „galią“.
„Tokiu būdu nemažai jaunų asmenų žūsta, nes jie bando įrodyti, kad jie kažką gali „daugiau“. Todėl sėda prie vairo neturėdami vairuotojo pažymėjimo ar vairuoja išgėrę. Norėdami pasirodyti bebaimiais, žmonės atlieka ir kitus veiksmus – lipa ant stogo, balkono krašto, o tokie veiksmai neretai baigiasi tragiškai“, – sako psichologas.
Pasiūlykite kitą variantą
E. Šidlausko teigimu, aplinkiniai pastebėję, kad neblaivus asmuo ketina sėsti prie vairo, turėtų pabandyti jį perkalbėti, pasiūlyti grįžti su taksi ar likti nakvoti, o jei patys turi teisę vairuoti ir yra blaivūs, pasisiūlyti pavėžėti. Jei artimieji žino, kad išgėręs žmogus linkęs čiupti automobilio raktelius, gali iš anksto juos paslėpti ar paraginti į susitikimo vietą atvykti be automobilio. Tačiau tais atvejais, kai išgėręs žmogus tampa agresyvus, psichologas pataria su tokiu asmeniu nesiginčyti, mat tai gali dar labiau paskatinti jo agresiją.
„Su į agresiją linkusiu žmogumi nereikėtų ginčytis ar bandyti atimti raktelius, tokiais atvejais geriausia apie įvykį pranešti policijos pareigūnams, kurie problemą galėtų išspręsti profesionaliai. Yra keli žingsniai, kurie galėtų padėti susikalbėti su tokiu žmogumi, tačiau pirmiausia reikia, kad kalbantysis pasistengtų su galimu pažeidėju susitapatinti ir įsigilinti, kaip tas žmogus jaučiasi. Jei tokį elgesį paskatino netikėtas įvykis, šalia esantis žmogus turėtų pasistengti pasiūlyti kitokį sprendimo variantą, kuris sumažintų nelaimės tikimybę“, – sakė E. Šidlauskas.
Nesupranta, kad daro kažką blogo
Su teisę vairuoti praradusiais asmenimis dirbusi psichologė Eglė Masalskienė akcentuoja, kad nemaža dalis žmonių prie vairo sėda išgėrę nes neįvertina rizikos ir apskritai nesupranta, kad tai yra blogai. Specialistė aiškina, kad toks požiūris į vairavimą išgėrus vyrauja dar nuo senų laikų, kai aplinkiniai žmonės skatindavo į apsvaigimą numoti ranka. Tiesa, tokių sprendimų priėmimui įtakos turi ir padidėjusi drąsa.
Kai kuriais atvejais, E. Masalskienės teigimu, neblaivus asmuo gali griebtis vairo ir dėl to, kad turi pavyzdžių, kai vairavęs neblaivus draugas ar giminaitis nebuvo sustabdytas pareigūnų ir nubaustas. Nusižengimą gali paskatinti ir kitų Kelių eismo taisyklių (KET) nepaisymas, kai žmogui taip pat pavyko išvengti atsakomybės, todėl tą nusižengimą jis bus linkęs pakartoti.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai teigia, kad situacija keliuose gerėja, tačiau neblaivių vairuotojų keliuose vis dar yra nemažai. Vien per pirmus septynis šių metų mėnesius šalies keliuose užfiksuoti 2291 atvejai, kai pareigūnai sustabdė neblaivius transporto priemonių vairuotojus. Anot pareigūnų, džiugina tai, kad vis daugiau eismo dalyvių yra nepakantūs vairavimui išgėrus.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
